Amerikiečių diplomatai, pasak 1991 metų sausio 3 dieną sukurto
pranešimo, siūlė Vašingtonui oficialiai paraginti situaciją
spręsti derybomis, o ne jėga.
„Latvijos Vyriausybė, pasak jos atstovo, atrodo, yra labiausiai
susirūpinusi dėl tikimybės, kad įvykiai gali imti slysti iš
rankų ir yra aiškiai nusiteikusi problemą spręsti ten, kur mano
esant jos šaltinį, - Maskvoje. Nepaisant to, ar įvykiai Rygoje buvo
surežisuoti Maskvoje, ar ne, yra realus smurto protrūkių pavojus,
kurio neišeis išspręsti taikiu būdu“, - rašė JAV ambasada
Maskvoje.
Tuo metu lietuviai, anot amerikiečių, bendravusių su tuometiniu
Lietuvos pasiuntiniu Maskvoje Egidijumi Bičkausku, buvo mažiau
susirūpinę.
„Bičkauskas, kuris anksčiau buvo susirūpinęs, kad sovietai
ketina imtis naujos ekonominės blokados ar tiesioginio prezidentinio
valdymo, įspėjo, kad situacijos Vilniuje „nereikia pernelyg
dramatizuoti“. Lietuvos Aukščiausioji Taryba rengia susitikimą, kad
nuspręstų, kokių žingsnių imtis, tačiau nemano, kad situacija
yra krizinė ir neplanuoja siųsti atstovų į Maskvą kalbėtis su
sovietų vadovybe“, - rašė JAV diplomatai.
Vis dėlto, anot amerikiečių, tuometinė Lietuvos premjerė
Kazimira Prunskienė nutraukė vizitą Australijoje ir grįžo į
Vilnių.
JAV ambasados pasiūlė dėl susidariusios situacijos paskelbti
oficialią poziciją.
„Mes siūlome, jog (Valstybės) departamento atstovas spaudai
padarytų pareiškimą ragindamas, kad situacija būtų sprendžiama
derybomis, nenaudojant smurto“, - rašoma paviešintame dokumente.
1991 metų sausio 13-ąją sovietų pajėgoms šturmuojant
Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 jį saugojusių beginklių
žmonių. Latvijoje 1991-ųjų sausio 13 ir 27 dienomis žmonėms
organizavus pasipriešinimą sovietų pajėgoms žuvo septyni
žmonės.