Dalis holokaustą išgyvenusių žydų nenori matyti A.Ažubalio atminimo renginyje Niujorke (papildyta)

BNS ir lrytas.lt inf.

Kelių žmonių nuomonė negali

Dalis Lietuvoje holokaustą išgyvenusių žydų pareiškė nepritariantys A.Ažubalio dalyvavimui „garbės svečio“ teisėmis.
Daugiau nuotraukų (1)
„Kelių žmonių nuomonė nepaneigia ir nesumenkina ilgalaikio ir efektyvaus Lietuvos įdirbio įamžinant holokausto atminimą, išsaugant žydų kultūros palikimą, efektyviai sprendžiant atlyginimo už žydų religinių bendruomenių turtą klausimus“, - BNS sakė Renata Lazdin.
Į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją atvykusio ministro ketvirtadienio darbotvarkėje yra apsilankymas žydų tyrimo instituto YIVO rengiamame koncerte. Tačiau, anot žiniasklaidos, dalis Lietuvoje holokaustą išgyvenusių žydų pareiškė nepritariantys A.Ažubalio dalyvavimui garbės svečio teisėmis.
„Po pirminių protestų, kurie pasigirdo prieš keletą savaičių paskelbus apie kvietimą, ministrui buvo panaikintas garbės svečio titulas“, - rašoma Amerikos žydų laikraščio „The Jewish Daily Forward“ interneto svetainėje.
R.Lazdin sakė neturinti duomenų, kad ministrui būtų panaikintas garbės svečio statusas.
„Oficialaus pranešimo apie tai, kad ministrui panaikintas garbės svečio statusas mes negavome. Todėl pagrindo tuo tikėti kol kas nėra. Tačiau net jei taip ir nutiktų, svarbu tik tai, kad žinome darantys pakankamai daug ir kad apie tai žino mūsų partneriai, o ne tai, kokie titulai mums už tai suteikiami“, - sakė ministro atstovė.
Pasak jos, ketvirtadienį ministras planuoja dalyvauti vakarienėje, kuri rengiama JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vardu, dėl šios priežasties į minėjimo renginį jis gali vėluoti.
„Tačiau bet kuriuo atveju ministro sveikinimo žodis susirinkusiesiems bus perskaitytas“, - BNS sakė R.Lazdin.
„The Jewish Daily Forward“ publikacijoje primenamas pernai spalį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodęs nepatvirtintas pranešimas, esą uždarame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje A.Ažubalis kalbėjęs, kad dvigubos pilietybės ribas išplečiantį įstatymą „labiausiai į priekį stumia iš Lietuvos kilę žydai“ ir „leido suprasti, kad tuo būdu jie greičiausiai tikisi lengviau atgauti čia turėtą nuosavybę“.
Dienraščio interneto svetainėje taip pat paskelbta apklausa, „Ar teisus užsienio reikalų ministras A.Ažubalis teigdamas, kad dvigubos pilietybės įstatymas labiausiai reikalingas žydams, kurie nori atgauti Lietuvoje turėtą nuosavybę?“.
Ministras netrukus po to pareiškė, kad „nuo savo politinės karjeros pradžios jis visada buvo už istorinį teisingumą nuo okupacijų nukentėjusios lietuvių tautos ir kitų XX a. totalitarinių komunizmo ir nacizmo režimų žiaurumus patyrusių tautų, tarp jų ir žydų, atžvilgiu“.
Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime spaudai A.Ažubalis pabrėžė, kad „paskelbti jo teiginiai apie neva tam tikros tautinės grupės suinteresuotumą Pilietybės įstatymo pakeitimais grindžiami nuogirdomis, jas interpretuojanti naujienų svetainės lankytojų apklausa yra klaidinanti ir nekorektiška“.
Tai jau antras panašus incidentas dėl kvietimų Lietuvos pareigūnams dalyvauti atminimo renginiuose. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad žinomas Izraelio Yad Vashemo muziejus atšaukė kvietimus Lietuvos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui ir ambasadoriui Dariui Degučiui dalyvauti aukų atminimo renginyje.
Tokį sprendimą muziejus žengė po kritikos Lietuvos teisėsaugai, kuri pranešė norinti apklausti prieštaringai vertinamos Lietuvos žydų asociacijos vadovus byloje dėl galimo mirusiųjų paniekinimo skelbiant netikslius žydšaudžių sąrašus.
Lietuvos generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad nori apklausti Izraelio pilietį Josephą Melamedą (Jozefą Melamedą) byloje dėl galimai iškraipyto žydšaudžių sąrašo ir paneigė Izraelio žiniasklaidos pranešimus apie jo baudžiamąjį persekiojimą.
Lietuvos teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje internetiniame tinklapyje lithuanianjews.org.il paskelbtos informacijos apie asmenis, galimai dalyvavusius žydų tautybės žmonių žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu.
Anot Lietuvos pareigūnų, šiame  sąraše nepagrįstai įrašytos su sovietų priespauda kovojusių Lietuvos partizanų pavardės. Prokuratūra dėl to pradėjo tyrimą dėl mirusio asmens paniekinimo.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.
2011-ieji Lietuvoje paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.