Parodos Krokuvoje ir Vilniuje padės geriau pažinti iškilias LDK asmenybes (nuotraukos)

Valstybės veikėjai, karo vadai, teisės specialistai, bažnyčių fundatoriai, knygų ir meno kūrinių kaupėjai, kultūros puoselėtojai - Sapiegų giminės istorijoje knibždėte knibžda garsių asmenybių, daug nusipelniusių Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Abiejų Tautų Respublikai.

Geriau pažinti šiuos žmones ir jų darbus galima Krokuvoje, kur Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta dvejus metus rengta paroda „Sapiegos. Kolekcininkai ir mecenatai“.

Joje rodomi ir iš Lietuvos atgabenti eksponatai, kuriuos surinko, reikiamus dokumentus sutvarkė ir saugiai į Krokuvą nugabeno Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Šios parodos idėja kilo Vavelio pilies muziejininkams, po karo perėmusiemas Sapiegų giminės kolekcijų likučius. Daugiausia tai Krasičyno rezidencijos rinkiniai, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo paslėpti Krokuvos kardinolo Adomo Sapiegos rūmuose.

Pokario metais Lenkijos valdžia juos surado ir, norėdama sukompromituoti kardinolą, surengė didžiulį teismo procesą. Keli žmonės netgi buvo nuteisti mirties bausme už liaudies turto slėpimą.

Valdžia turtus atidavė saugoti Vavelio karališkajai piliai ir kitiems Lenkijos muziejams. Pasikeitus laikams, Vavelio pilis su Sapiegų gimine sutvarkė nuosavybės klausimus: dalį vertybių Sapiegos dovanojo, dalį Vavelio pilis per porą dešimtmečių išpirko. Dabar ji turi bene didžiausią Sapiegų giminės paveldo kolekciją, kurią atvėrė parodos lankytojams.

„Sapiegų genealogija“, „Sapiegos ir menas“, „Sapiegų knygų rinkinys“, „Sunkūs pokario metai“ - tokias temas pasirinko parodos Vavelio pilyje rengėjai.

Penkiose salėse rodomi 247 eksponatai - dokumentai, knygos, paveikslai, karo trofėjai, auksakalystės, dramblio kaulo dirbiniai, gobelenai, prabangios kontušo juostos.

Sapiegų meninį skonį ir finansines galimybes liudija tapybos darbų kolekcija, kurioje yra ir vieno garsiausių vokiečių renesanso tapytojų bei grafikų Luco Cranacho Jauno vyro portretas.

Giminės karinius nuopelnus įrodo turkų kariuomenės vadui Karai Mustafai priklausiusio kardo geležtė, paimta kaip trofėjus 1683 metais, kai Jonas Sobieskis surengė žygį ir išgelbėjo Austrijos sostinę Vieną nuo turkų apgulties.

Tačiau bene didžiausią įspūdį daro Sapiegų portretų galerija iš Kodenio Šv.Onos bažnyčios Palenkės vaivadijoje, kurios teritorija kadaise priklausė LDK. Ją XVIII a. pradžioje sumanė sukurti Lietuvos kancleris Jonas Frydrichas Sapiega.

72 portretų galerija prasideda nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytenio ir Gedimino, iš kurių Sapiegos kildina, tegul ir nepagrįstai, savo giminę.

„Ši galerija išskirtinė savo sumanymu. 1700 metais Sapiegos gavo kunigaikščio titulo patvirtinimą iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I.

Portretais norėta pademonstruoti savo giminės garbingą kilmę, statusą, istoriją, vaidmenį valstybės gyvenime. Tokios galerijos Abiejų Tautų Respublikoje niekur nebuvo“, - pabrėžė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas, dalyvavęs parodos Krokuvoje atidaryme.

„Iš Lietuvos į parodą nuvežta trylika eksponatų, bet jie vertingiausi, įspūdingiausi. Vavelio pilies ekspozicijoje jie kabo centre ir labiausiai krinta į akis“, - pasididžiavimo neslėpė Valdovų rūmų muziejaus parodų koordinatorius Marijus Uzorka.

Pagrindiniai akcentai portretų salėje - du portretai: Lietuvos kanclerio J.F.Sapiegos iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių ir Kazimiero Jono Sapiegos iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Telšiuose.

Taikomosios dailės salėje parodos lankytojai mato du XVII a. gobelenus iš K.L.Sapiegos rinkinių, kurie yra seniausi iš išlikusių Sapiegų meninių audinių.

Metalo dirbinių skyriuje yra auksinė ir sidabrinė taurės, kurias K.L.Sapiega dovanojo Lietuvos vienuolynams. XIX a. taurės pateko į Vilniaus katedros lobyną, o šiandien saugomos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. Auksinė taurė sveria apie 1,5 kg ir yra didžiausia bei sunkiausia Lietuvoje, o gal ir Lenkijoje.

Paskutinėje - bibliotekos rinkinių - salėje į akis krinta taip pat eksponatai iš Lietuvos: XV-XVI a. Evangelija, priklausiusi Leonui Sapiegai ir padovanota Žirovičių unitų vienuolynui dabartinėje Baltarusijoje, ir dvi knygos iš Valdovų rūmų rinkinių. Viena priklausė dar L.Sapiegos tėvui.

Parodos lankytojų smalsumą ypač žadina du Valdovų rūmų kokliai. Šalia aukštos meninės vertės meno kūrinių jie atrodo netikėti, tačiau reikšmingi istoriškai: ant jų yra kanclerio L.Sapiegos inicialai ir data - 1616 metai.

„Šie radiniai patvirtina istorinių šaltinių užuominas, kad po 1610 metų gaisro prie Valdovų rūmų perstatymo prisidėjo ne tik valdovai, bet ir aukšti valstybės pareigūnai.

Jie čia turėjo savo apartamentus, iš čia valdė valstybę. Tarp jų buvo ir L.Sapiega, kuris čia redagavo Lietuvos Statutą ir tvarkė visus Lietuvos kanceliarijos reikalus“, - V.Dolinskas paiškino, kodėl šie kokliai sukėlė Lenkijos tyrinėtojų išskirtinį susidomėjimą.

Po keturių mėnesių Sapiegų giminės istorija atsivers ir Lietuvos žmonėms. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, rengdami Sapiegų parodą Lietuvoje, kaip kad buvo ir su Žalgiriui skirta paroda 2010-2011 m., tiesiog neperkelia Krokuvos parodos į Vilnių, bet ieško naujų temų ir pjūvių, kad abi parodos viena kitą papildytų.

„Lenkai dėl savo turimų rinkinių specifikos neišryškina Sapiegų vaidmens valstybingumo raidoje. Lietuvoje Sapiegos - pirmiausia valstybininkai.

Su jų vardu susijęs Trečiasis Lietuvos Statutas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto įkūrimas, kanceliarijos veikla - juk L.Sapiega buvo tas kancleris, kuris liepė perrašyti seniausias Metrikos knygas, kad valstybės archyvas būtų išsaugotas, o ne sunyktų.

Mums ši tema labai svarbi ir Lietuva turi eksponatų jai atskleisti“, - pasakojo V.Dolinskas apie būsimąją parodą.

Ji bus atidaryta kitų metų vasario 16-ąją aštuoniose Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos salėse, kuriose ras vietos ir knygos iš Ružanų rezidencijos, padovanotos Vilniaus universiteto bibliotekai, ir sakralinio meno ekspozicija, ir dokumentai, susiję su Sapiegų kilme, valstybine veikla, bažnytinėmis fundacijomis, ir Sapiegų valdų žemėlapis.

Parodos vieta buvusiuose Chodkevičių rūmuose taip pat neatsitiktinė. Sapiegos buvo net 8 kartus vedybų keliu susigiminiavę su Chodkevičiais, dažnai lankėsi šioje jų rezidencijoje Vilniuje.

„Paroda padės priartinti LDK palikimą, kad neatrodytų, jog Lietuva buvo iki Vytauto, o paskui - nuo Antano Smetonos.

Ir XVI-XVIII a., nepaisant valstybingumo raidos komplikacijų, turėjome valstybę, valstybininkus, reikšmingus kultūros, meno, mokslo laimėjimus, prie kurių ryškiai prisidėjo ir kunigaikščiai Sapiegos.

Tad turime kuo didžiuotis, gėrėtis, džiaugtis, į ką atsiremti, iš ko pasimokyti. Be to, Sapiegoms skirta paroda bus bene pirmoji Lietuvoje, skirta vienai iškiliai giminei ir jos paveldui.

Gal ateityje pavyks ir kitus didikus pagerbti, priminti, nes tai dabar labai populiaru ir kitose Europos valstybėse“, - viliasi Valdovų rūmų muziejaus direktorius V.Dolinskas.

Dabartiniai Sapiegos išsibarstę po visą pasaulį - gyvena Prancūzijoje, Belgijoje, JAV, net Pietų Afrikos Respublikoje, bet nepraradę ryšio su istorine tėvyne, laiko save LDK palikuoniais.

Jiems rūpi ir giminės, ir jos gyventos erdvės istorija, kultūra, jie tuo domisi, leidžia knygas, inicijuoja tyrimus. Kai kurie buvo atvykę ir į parodos atidarymą Krokuvoje.

Briuselyje gyvenantis vyriausias pagrindinės giminės atstovas kunigaikštis Mykolas Sapiega sutiko būti Vilniaus parodos globėju. Jei leis garbaus amžiaus vyro sveikata, kitų metų vasario mėnesį kunigaikštis apsilankys Vilniuje.

* Sapiegos - po Radvilų garsiausia LDK giminė ir viena garsiausių, galingiausių, didingiausių, labiausiai nusipelniusių giminių Abiejų Tautų Respublikoje. Per 17 istoriškai aprėmiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Net 73 Sapiegų atstovai įtraukti į kapitalinį lenkų biografinį žodyną kaip iškilūs istoriniai asmenys.

* Visose srityse - valstybės kūrimo, teisės, diplomatijos, kultūros, meno, mokslo, ūkio - Sapiegos paliko savo pėdsaką. Pavyzdžiui, Kazimiero Leono Sapiegos testamente išvardyta keli šimtai bažnyčių, vienuolynų, kitų objektų, kuriuos jis fundavo ar skyrė finansinę paramą.

* Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų buvo Lietuvos valstybės senatoriai, net 11 iš jų buvo Lietuvos kancleriai ir pakancleriai, t. y. faktiškieji LDK vyriausybės vadovai, kiti aukšti pareigūnai, kariuomenės vadai. 3 Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika vaivadų ir kaštelionų.

* Kunigaikščiai Sapiegos LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje vedybomis buvo susigiminiavę su tokiomis garsiomis giminėmis kaip Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, Potockiais, Branickiais.

* LDK kancleris ir didysis etmonas, Vilniaus vaivada Leonas Sapiega (1557-1633) įtrauktas į iškiliausių Lietuvos valstybės žmonių šimtuką. Jis - vienas svarbiausių LDK vidaus ir užsienio politikos vadovų, pagrindinis Trečiojo Lietuvos Statuto rengėjas, aktyviai dalyvavo kuriant LDK Vyriausiąjį Tribunolą, formuojant Lietuvos ir visos Abiejų Tautų Respublikos užsienio politiką. Ypač daug nuveikė valdovo kanceliarijoje tvarkydamas LDK archyvą - jo nurodymu perrašytos seniausios Lietuvos Metrikos knygos.

* L. Sapiegos sūnus Kazimieras Leonas Sapiega buvo vienas žymiausių mecenatų Lietuvos istorijoje, o XVII-XVIII a. sandūroje gyvenęs Kazimieras Jonas Sapiega netgi pretendavo tapti Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pasistatė valdovo statuso vertą, tačiau dabar apleistą rezidenciją Antakalnyje.

* XVII a. pabaigoje broliai Kazimieras Jonas ir Benediktas Povilas Sapiegos faktiškai valdė Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, tačiau pralaimėjo 1700 m. Valkininkų mūšį. Daugiau nė viena Lietuvos didikų giminė nebuvo įgijusi tokio išskirtinio statuso, kaip iki tol buvo Goštautai, Radvilos, Chodkevičiai, Pacai.

* Sapiegoms skirtoje parodoje Vilniuje bus eksponuojama beveik 300 vertybių - portretų, dokumentų, knygų, meninių audinių, auksakalystės dirbinių, ginklų ir šarvų, paveikslų, grafikos ir keramikos darbų, kitų taikomosios ir vaizduojamos dailės bei istorijos eksponatų.