Stalino kūnas, kuris iki tol gulėjo šalia revoliucijos lyderio
Vladimiro Lenino palaikų, buvo išvežtas 1961 metų spalio 31
dieną, prisidengus tamsa. Tai buvo padaryta po to, kai Staliną
pakeitęs Nikita Chruščiovas pasmerkė jo valdymo metais įvykdytus
nusikaltimus.
1956 metais N.Chruščiovas per 20-ąjį Komunistų partijos
suvažiavimą pirmą kartą prabilo apie Stalino vykdyto teroro
mastą, tačiau toji jo kalba buvo skirta tik partijos elitui ir
nuslėpta nuo paprastų šalies gyventojų.
Vis dėlto 1961 metų spalį, per 22-ąjį partijos suvažiavimą,
N.Chruščiovas nusprendė dramatiškiausiu įmanomu būdu
pademonstruoti, kad Stalino era baigėsi. Jis dar kartą - ir jau
viešai - pasmerkė Stalino laikų represijas.
Tada partija spalio 30 dieną nusprendė pašalinti Stalino
palaikus iš mauzoliejaus - dėl „šiurkščių leninizmo principų
pažeidimų, piktnaudžiavimo valdžia ir masinių represijų dorų
piliečių atžvilgiu“.
Palaikų išgabenimo operacija buvo įvykdyta jau kitą dieną,
nes N.Chruščiovas baiminosi Stalino šalininkų reakcijos - ir ne be
pagrindo.
Milicija tą vakarą 18 val. uždarė Raudonąją aikštę esą
karinio parado, kuris turėjo įvykti per revoliucijos metines
lapkričio 7 dieną, repeticijai.
Kelias valandas pro Kremlių važinėjo kariškių transporto
priemonės, tad niekas nesuabejojo parado repeticijos versija. Aplink
mauzoliejų buvo pastatyta laikina tvora, kad niekas nematytų, kas
dedasi viduje.
Kaip pasakoja Fiodoras Konevas, kuris tuo metu buvo Kremliaus
sargybos vadas, kareiviai už mauzoliejaus, prie pat Kremliaus sienos
iškasė kapą, išėmė Stalino palaikus iš sarkofago, kuriame jie
gulėjo nuo pat diktatoriaus mirties 1953 metais, ir įdėjo juos į
uždarą karstą. Tada aštuoni karininkai nuleido karstą į
iškastą duobę. Visa operacija buvo baigta prieš pat vidurnaktį.
Stalino duktė Svetlana Alilujeva nebuvo pakviesta. Dalyvavo tik
už tą operaciją atsakingos komisijos nariai. KGB ir armijos
pareigūnai.
Kitą rytą maskviečiai apstulbo pamatę, kad nuo mauzoliejaus
fasado dingo diktatoriaus vardas.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė trumpą pranešimą:
„Sutinkamai su Komunistų partijos 22-ojo suvažiavimo sprendimais,
Stalino karstas buvo išneštas iš Lenino mauzoliejaus ir perkeltas
prie Kremliaus sienos“.
N.Chruščiovas iš pradžių norėjo, kad Stalinas būtų
palaidotas Maskvos Novodevičės vienuolyno kapinėse, kur ilsisi daug
garsių Sovietų Sąjungos ir Rusijos veikėjų.
Tačiau jis apsigalvojo, nes baiminosi, kad fanatikai iš Stalino
gimtosios Gruzijos bandys pavogti palaikus, sakė mauzoliejaus
apsaugos vadovas Konstantinas Moškovas.
Toks scenarijus buvo neįsivaizduojamas prie Kremliaus perimetro,
kuris buvo saugomas ir dieną, ir naktį.
Buvo imtasi ir kitų priemonių asmenybės kultui panaikinti:
Stalingradas, kur vyko istorinis Antrojo pasaulinio karo mūšis, tapo
Volgogradu; buvo pervardyti ir kiti jo vardą turėję miestai ir
fabrikai.
Ir šiandien Stalino amžinojo poilsio vieta yra tas kapas prie
Kremliaus sienų, paskubomis iškastas vėlų 1961 metų spalio
31-osios vakarą, prestižinėje vietoje šalia kitų garsių Rusijos
ir Sovietų Sąjungos istorijos figūrų. Rusijos Komunistų partija
nuolat padeda ant jo gėlių.
Prezidentas Dmitrijus Medvedevas 2010 metais pasmerkė
„nedovanotinus“ Stalino režimo nusikaltimus, bet niekada neparodė
nė menkiausio noro perkelti Stalino palaikus į ne tokią žymią
vietą.
Apie tai niekada nėra užsiminęs ir Rusijos lyderis de facto,
premjeras Vladimiras Putinas.
Kaip rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti balandį, 26
proc. rusų mano, kad Stalino vaidmuo daugiausia buvo pozityvus. 2007
metais taip galvojančių rusų buvo 15 procentų. Vos 24 proc. šiais
metais apklaustų žmonių sakė, kad Stalinas suvaidino neigiamą
vaidmenį, - 2007-aisiais taip sakė 33 proc. respondentų.
Knygynuose visoje šalyje apstu stalinistinės literatūros,
kurioje Stalinas aukštinamas kaip sovietų pergalės Antrajame
pasauliniame kare strategas, o jo kruvinų represijų mastus siekiama
nutylėti.