Šalia naujai pastatyto tilto į Kauno pilį vakar baigę kasinėjimus archeologai rado daiktų, kurie suteiks naujų žinių apie miesto istoriją.
Vienas vertingiausių atradimų – beveik keturių metrų gylyje rasti XVI a. antrosios pusės mediniai hidrologiniai įrenginiai, skirti nukreipti nuo pilies potvynio vandenis. Jie atlikdavo ir gynybinę funkciją.
Archeologai atkasė ir arčiau pilies buvusią akmeninę tvorą. Ją pastačius mediniai įrenginiai buvo užpilti žemėmis.
Kasinėjimo vietoje tarp įvairių molinių šukių pavyko rasti ir gerai išsilaikiusių odinių batų likučių, taip pat dar nenustatytos paskirties maždaug 6 centimetrų dydžio kvadratinę odinę pagalvėlę.
Šie radiniai išsamiau ištirti bus išsiųsti į Vilnių. Kadangi baigėsi šiems tyrinėjimams skirtas finansavimas, užfiksavus atrastas senienas pirmadienį ši vieta bus užpilta žemėmis.
Neretai baigę tyrinėjimus archeologai palieka „laiškus” ateities kartoms. Tyrėjams talkinęs Jonas Sušinskas tarp atkastos akmeninės tvoros akmenų įkišo į polietileną susuktas tris vieno lito monetas, skirtas neseniai vykusiam Europos krepšinio čempionatui.
„Manau, bus įdomu paspėlioti ateities archeologams, kaip monetos pateko tarp šių akmenų”, – šypsojosi J.Sušinskas.
Rado ir kryžiuočių strėlių antgalių
Pirmoji Kauno pilis pastatyta 1358–1361 metais. Maždaug po metų kryžiuočiai ją sugriovė, buvo nugriautos pilies sienos ir bokštai, stovėję gynybinio griovio dugne.
Maždaug po 50 metų statant antrąją pilį buvo naudojami pirmosios pilies mūro likučiai, nereikėjo naujų pamatų. Kai kur buvo likusi iki 2 metrų aukščio siena, buvo išlaikytas pirmosios pilies planas. Tik bokštai pakeitė vietą.
Prieš septyniolika metų prie bastėjos buvo rasta metalinių strėlių antgalių. Jau daugelį metų šią pilį tyrinėjantis archeologas Algirdas Žalnierius neabejoja, kad jie priklausė kryžiuočiams.