Tankai, kariūnai ir kariai žygiavo per aikštę, stebint
veteranams, kurie buvo tarp tūkstančių kareivių, 1941 metų
lapkričio 7 dieną po parado traukė tiesiai į frontą per vieną
iš labiausiai įtemptų epizodų Antrajame pasauliniame kare.
Žaibiška Vokietijos pajėgų invazija į Sovietų Sąjungą,
prasidėjusi 1941 metų birželio 22 dieną, tuometį šalies lyderį
Josifą Staliną užklupo netikėtai, o iki lapkričio vokiečiai buvo
jau taip priartėję prie Maskvos, kad galėjo matyti šį miestą.
Susiklosčius šiai padėčiai, Stalinas nusprendė, kad
lapkričio 7 dienos paradas, minint 1917 metais įvykusios bolševikų
revoliucijos metines, privalo būti surengtas bet kokia kaina, o
kariai nuo Kremliaus iš karto turės žygiuoti į frontą.
Rusijos lyderiai Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame
pasauliniame kare laiko vienu iš didžiausių savo šalies istorinių
pasiekimų, o su šiuo konfliktu susijusios metinės minimos itin
iškilmingai.
„1941 metų lapkričio 7 dienos paradas buvo patriotizmo ir narsos
pamoka, - Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė kreipdamasis į karo
veteranus. - Šlovė parado dalyviams! Šlovė nugalėtojams! Šlovė
šiam miestui ir Maskvos didvyriams!“
Šio istorinio parado scenas atkartojantys kariai žygiavo pagal
įvairią muziką - pradedant kompozitoriaus Dmitrijaus
Šostakovičiau karo metais sukurta simfonija, baigiant šiuolaikinės
Rusijos popmuzikos melodijomis.
„Čia, prie Maskvos sienų, sprendžiamas mūsų Tėvynės likimas
- priešas priartėjo prie Maskvos, ir tik mes galime jį sustabdyti“,
- skelbė parado komentatorius.
Naudodamasi atšiauriomis Rusijos žiemos sąlygomis ir iš Sibiro
permestais rezervais, Raudonoji armija sugebėjo atmušti vokiečius
nuo Maskvos prieigų, bet persilaužimas šiame kare įvyko tik
1942-1943 metais per mūšį dėl Stalingrado.