Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, organizuoja Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, Lenkų ir Goethe institutais Vilniuje. Projekto globėjai: Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai.
Klausimas, kas yra Lenkijos istorija, tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti svetimu lietuviškai auditorijai. Iš tikro, kaip mes gerai žinome, Lietuvą ir Lenkiją jungia seni istoriniai ryšiai nuo XIV iki XVIII amžiaus pabaigos. Gerai žinoma, kad Lietuvos ir Lenkijos sąjungos lenkų ir lietuvių istorikų buvo vertinamos skirtingai.
Didžiausių debatų tarp skirtingų šalių istorikų sulaukė klausimas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo po Liublino unijos.
Lietuvos visuomenei yra gerai žinomi nauji Lietuvos istorikų teiginiai apie LDK savarankišką statusą Abiejų Tautų Respublikoje bei tvirtinimai, jog ir Gegužės 3 dienos Konstitucija nepanaikino LDK valstybingumo. Kaip į šiuos lietuvių teiginius žiūri lenkų kolegos?
Paskutiniaisiais metais – bent Lenkijos istorikų tarpe – Abiejų Tautų Respublikos, kaip vien tik lenkiškos valstybės, suvokimą keičia naujos koncepcijos. Akcentuodami federacinę Abiejų Tautų Respublikos prigimtį, istorikai kaimyninėje valstybėje kalba apie šią valstybę kaip daugiatautę ir multikultūrinę. Tačiau ar tokia nauja koncepcija yra suderinama su lietuvių mokslininkų ir renginyje dalyvaujančios ukrainiečių istorikės požiūriu?
Renginio metu nebus apsiribojama vien tik XIV–XVIII a. istorijos interpretacijų pristatymu, bet bus analizuojama, kaip lenkų istorikams pavyksta integruoti tautinių mažumų istoriją XX-XXI amžiuje į bendrąją Lenkijos istoriją. Bus keliamas klausimas, ar skirtingų etninių grupių: lietuvių, lenkų, baltarusių, žydų ir kt. istorija yra pozityvus, ar ir toliau negatyvus elementas šiandieninėse Lenkijos istorijos sampratose.
Šių problemų aptarimas turi ne tik pažintinę, bet ir praktinę reikšmę. Šiuo metu Varšuvoje kuriamas naujas Lenkijos istorijos muziejus, turintis tikslą pristatyti naujausius istorikų tyrimų rezultatus visuomenei Lenkijoje. Diskusijos Lenkijos istorijos tema ateinantį trečiadienį galimai turėtų prisidėti prie labiau konsoliduotos, atsižvelgiančios ir į kaimyninių šalių istorikų nuomones, muziejaus koncepcijos sukūrimo ir jos realizavimo.
Renginio dalyviai: profesorius Robertas Kostro – naujai kuriamo Lenkijos istorijos muziejaus direktorius, daktaras Igoris Kąkolewski – šio muziejaus mokslinis bendradarbis. Jiems oponuoja: profesorė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Jūratė Kiaupienė, Ukrainos Mokslų Akademijos Kalbotyros instituto darbuotoja, kalbos istorikė, daktarė Olesia Lazarenko. Renginį veda: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas.