„Problema yra tai, kad per 20 metų nebuvo nubrėžta aiški,
ilgametė ir preciziškai reikli valstybės istorijos politikos
linija. (...) Šokinėdavome nuo vienos konferencijos prie kitos, nuo
vieno atsimušimo prie kito, nuo vienos reaktyvios politikos vienu
klausimu prie kitos, tačiau istorijos politikos kaip tokios iš
tikrųjų nebuvo“, - penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų institute sakė A.Ažubalis.
Jis pažymėjo, kad 2012 metais norima patvirtinti sisteminę
Lietuvos istorijos politikos liniją.
„Aš kalbu ne tik apie tas išjudintas iniciatyvas kurti bendrą
Europos Sąjungos atminties ir sąžinės forumą, griežtinti
Sąjungos arešto orderį bei kriminalizuoti sovietinių nusikaltimų
neigimą. Kalbu ir apie sisteminius Lietuvos istorijos politikos
apmatus, kuriuos, plėsdami dialogą su visuomene, tikimės
patvirtinti jau kitąmet, prieš pat Lietuvos pirmininkavimą Europos
Sąjungai“, - dėstė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Toks žingsnis, anot jo, padėtų Lietuvai tapti tarptautiniu
istorijos politikos subjektu, nes priešingu atveju „visi mus matys
arba traktuos, kaip kam patogiau ar naudingiau“.
„Tačiau mūsų, kaip ir kiekvienos normalios valstybės, tikslas
yra pristatyti, puoselėti ir ginti mūsų suvokimą ir matymą
tarptautiniu mąstu“, - kalbėjo A.Ažubalis.