Antrąjį tomą tikimasi išleisti kitais metais.
„Taip, iš esmės mokslinis darbas baigtas, įžanga jau
parašyta“, - BNS sakė Lietuvos istorijos instituto 20-ojo amžiaus
istorijos skyriaus vedėjas Č.Laurinavičius.
Pasak istoriko, trejus metus trukusį darbą ruošiant naująjį
rinkinį apsunkino Rusijoje skambėjusi kritika pirmajam darbui - 2006
metais išleistam 1939 - 1940 metų dokumentų rinkiniui.
„Mes užtrukome ilgiau, ir laikotarpis sudėtingesnis, nes čia
eis kalba apie 1941-1945 metus, patį Antrojo pasaulinio karo
įkarštį. Be to, tam tikros neigiamos įtakos turėjo reakcija į
pirmą tomą. Pas mus buvo nelabai švelni kai kurių sluoksnių
reakcija į pirmą tomą, bet Rusijoje ji buvo ypatingai aštri. Ten
kurį laiką tas tomas net buvo uždraustas. Dabar, atrodo, draudimas
jau atšauktas, bet tai turėjo poveikį ir mums, ir ypač jiems. Buvo
dirbama atsargiau ir su visokiomis išlygomis“, - sakė
Č.Laurinavičius.
„Šiaip ar taip dabar lyg ir prieiname prie finišo. Dabar
sprendžiasi finansavimo reikalai, bet aš norėčiau tikėti, kad
kitais metais (bus išleistas), gal netgi pirmoje pusėje“, - teigė
istorikas.
Paklaustas, ar įtakos antrojo dokumentų rinkinio rengimui
turėjo politinė aplinka, Č.Laurinavičius sakė, jog „įtakos, gal
ne tiek mums, kiek Rusijos pusei, turėjo bendras reakcijos į pirmą
tomą fonas“.
„Bet turėjome ir didelį paskatinimą, kadangi tarptautinėje
mokslinėje opinijoje buvo labai teigiamai įvertintas pirmo tomo
pasirodymas. Buvo daug recenzijų Amerikoje, Vokietijoje“, - sakė
jis.
Istoriko teigimu, sutarimą su Rusijos kolegomis kai kuriais
klausimais pasiekti buvo labai sunku. Anot jo, „kai kas“ Rusijos
pusėje laikėsi nuostatos, kad Lietuvos kaip tarptautinio subjekto
klausimo po sovietų aneksijos neliko.
„Jautrūs momentai buvo - koks Lietuvos statusas po Sovietų
Sąjungos aneksijos 1940 metų rugpjūtį, kiek iš Lietuvos buvo
likę tarptautinio subjektiškumo. Čia buvo jautrūs momentai ir
mums, ir jiems. Reikia pasakyti, kad šiuo atveju ir dokumentų kalba
yra labai subtili. Pavyko prieiti turbūt tokį konsensusą, kad
klausimas liko atviras. Buvo tokia nuomonė - „net voprosa“ (klausimo
neliko - BNS). Klausimas liko“, - sakė istorikas.
Tačiau jis pridūrė, kad apie kartu dirbusius rusų kolegas gali
atsiliepti „tik teigiamai“.
Gruodžio pradžioje Lietuvoje viešėjęs Rusijos užsienio
reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad „komisija parengė
labai įdomų dokumentų rinkinį“ iš Antrojo pasaulinio karo
periodo. Jis tuomet sakė su Lietuvos kolega Audroniumi Ažubaliu
taręsis, kaip turėtų atrodyti naujojo rinkinio įžanga.
Č.Laurinavičius sakė, jog Lietuvos diplomatai nesistengė
daryti poveikio istorikų darbui.
„Mūsų diplomatai žino, bet aš nejaučiu, kad kažkokį
poveikį darytų“, - teigė Č.Laurinavičius.
Mokslininkas pabrėžė, kad antrajame rinkinyje daugiau
dokumentų bus iš Rusijos archyvų.
„Pirmame tome buvo labai daug lietuviškų dokumentų, antrame jų
yra mažiau ir vyrauja rusiški. (...) Čia jau objektyviai taip,
kadangi didesnė šalis ir iš jų archyvų daugiau nusišviečia
bendras tarptautinis kontekstas. Taigi po 1940 metų (Lietuvos)
valstybės de facto nebėra, tai lieka tik atskiri diplomatų
parašymai. Šia prasme nėra ką lyginti, rusiški šaltiniai žymiai
gausesni. Mūsų tikslas buvo atskleisti mūsų santykius su rusais
žymiai platesniame pasaulinės politikos kontekste“, - sakė
Č.Laurinavičius.
Jis teigė, kad rinkinio išvertimas į lietuvių kalbą būtų
„pravartus dalykas“, tačiau nežinojo, ar tai ketinama padaryti.
„Dokumentai kalba labai rūsčią karo tiesą ir pas mus kai
kurių aspektų lietuviškai, deja, nėra išvis nėra nušviesta arba
labai sunku rasti. Angliškai taip pat. Todėl, manyčiau, kad būtų
prasmė (išleisti ir lietuviškai - BNS)“, - sakė Č.Laurinavičius.
Rusų kalba leisti rinkinius, anot jo, pasirinkta, nes tai buvo
komisijos darbo kalba.
„Yra akademinis, mokslinis užsiangažavimas, o mokslui konkreti
kalba svarbi tik tiek, kiek galima plačiau išskleisti mokslinį
teiginį ar versiją. Mes pasirinkome pradinę rusų kalbą, kadangi
ji mums mažiausiai darė techninių kliūčių. Kai išėjo tomas,
jį iš karto skaitė ir Amerikoje, ir Vokietijoje, labai domėjosi
Baltijos šalyse, Lenkijoje“, - pasakojo istorikas.
Pirmasis dokumentų rinkinio „Lietuva ir SSRS Antrojo pasaulinio
karo metais“ tomas rusų kalba buvo išleistas 2006 metais.
Rengiant rinkinį Lietuvos pusėje dirbo istorikai Alvydas
Nikžentaitis, Česlovas Laurinavičius, Algimantas Kasparavičius,
Arūnas Bubnys, Nerijus Šepetys, Antanas Kulakauskas, Zigmantas
Kiaupa, Darius Staliūnas ir Alfredas Bumblauskas.