„Sausio 13-oji yra tikrai Lietuvos pergalės diena ir ne tik
Lietuvos. Tai buvo tarptautinės reikšmės laimėjimas. Šiandien,
jei nebūtų Sausio 13-osios pergalės, ko gero nebūtų ir sovietų
imperijos subyrėjimo ir šiandien Europa bei visas pasaulis atrodytų
visai kitaip“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė
parlamento vadovė.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 beginklių žmonių. Tačiau
sovietų daliniai Aukščiausiosios Tarybos pulti tada neišdrįso.
Pasak I.Degutienės, tuometiniai įvykiai parodė, kad galima
ateitį lemti ne jėgos veiksmais, bet remiantis žmogiškomis
vertybėmis.
„Lietuva, pasirinkdama nesmurtinį kelią visam pasauliui pasakė
ir priminė, kad ateitį reikia grįsti ne jėgos kultu ar kažkokios
neapykantos dvasia, o aukščiausiomis žmonijos vertybėmis. Ta
dvasia parodė savo galią, prieš kurią atsitraukė tankai. Lietuva
kovojo už demokratinių vertybių pergalę ne tik Lietuvai, bet visai
Europai“, - tvirtino Seimo pirmininkė.
Ji kvietė Lietuvos žmones sausio 12-ąją ir 13-ąją
vyksiančių renginių metu pagerbti tuomet žuvusiuosius tylos
minute.
I.Degutienė sakė, kad kyla klausimų, kodėl Kaune sausio
13-ąją yra rengiamas Sankt Peterburgo Marijos teatro simfonininio
orkestro, vadovaujamo Valerijaus Gergijevo, koncertas. Šis dirigentas
žiniasklaidoje vadinamas dabartinio Rusijos premjero Vladimiro
Putino, kuris Sovietų Sąjungos žlugimą pavadino didžiausia XX
amžiaus geopolitine katastrofa, draugu ir dabartinio režimo remėju.
„Iš tikrųjų kyla savaime klausimai turbūt ne tik man, bet ir
daugeliui Lietuvo gyventojų, ar tai tik keisti sutapimai, ar jaunos
kartos renginių organizatorių nepatyrimas ir nejautrumas istorijai,
o gal iš tikrųjų tai sąmoningai kažkieno planuojamas renginys ir
galima tai traktuoti kaip provokaciją“, - teigė parlamento vadovė.
Kita vertus, ji pasveikino koncerto rengėjų sprendimą pagerbti
aukas tylos minute.
Sausio 13-osios byloje yra 23 įtariamieji, jiems pareikšti
įtarimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Įtariamųjų atžvilgiu išduoti Europos arešto orderiai. 21 iš jų
yra Rusijos pilietis, du - Baltarusijos. Šios šalys išduoti
įtariamuosius atsisako.
Lietuvos prokurorai byloje taip pat nori apklausti tuometinį
Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.