Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrys, kuriame veikė žuvę partizanai, priklausė Kęstučio apygardai, buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. (iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda). Ją sudarė Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikę partizanų junginiai.
Iš pradžių Kęstučio apygardai priklausė net šešios rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, jų liko trys: Butigeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Apygardos partizanai leido laikraštį „Laisvės varpas“. Žymesnės kautynės: Virtukų mūšis 1945 liepos 22 d. Raseinių aps. Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų). Apygardai vadovavo Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946 09 12–1947 04 12), Jonas Žemaitis-Tylius (1947 05 25–1948 07), Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948 07–1949 04), Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949 04–1949 06), Antanas Bakšys-Klajūnas (1949 06–1951 08), Krizostomas Labanauskas-Justas (1951 08–1952 05), Povilas Morkūnas-Rimantas (1952 05–1953 06). Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 m. (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.).
Partizanų perlaidojimo programa:
Rietavas, penktadienis, sausio 13 d.
Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Rietavo kapinės
10.00 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių garbės sargyba Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje
11.30 val. Gedulinga choro kompozicija
11.50 val. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės vainiko padėjimas
12.00 val. Šv. Mišios už žuvusius Lietuvos partizanus Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje
13.00 val. Atsisveikinimo kalbos
13.30 val. Lietuvos partizanų palaikų išnešimas iš bažnyčios
14.00 val. Laidotuvių procesijos atvykimas į Rietavo miesto kapines, Valstybinių vėliavų sulankstymas ir perdavimas artimiesiems, religinių apeigų atlikimas
14.30 val. Perlaidojimo iškilmių pabaiga