Arkivyskupas S. Tamkevičius pristatydamas Sergejų Kovaliovą, sakė irgi simboliškai, kad svečias „paaukos kelias valandas“, bendravimui su Kauno visuomene.
Taigi vakaro bendravimas tapo savotiška S.Kovaliovo auka Lietuvai ir Kaunui.
Vėliau pats S.Kovaliovas prisiminė, kad bendravimas su Lietuvos disidentais prasidėjo Kaune. Tuometinio Kauno medicinos instituto studentai bendravo su Maskvos biologais.
Kaune 1972 m. kovo mėn. pradėta leisti ir Lietuvos katalikų Bažnyčios Kronika. Arkivyskupas priminė kauniečiams, kada pirmą kartą susitiko su S.Kovaliovu.
Tai buvo 1972 metais rugsėjo mėn. kartu su kunigu Juozu Zdebskiu nuvyko į Maskvą. Ten slapta gabeno LKBK, kurią slėpė prožektoriaus elemente. „Už tokią veiklą galėjome gauti 10 metų kalėjimo“, - sakė S.Tamkevičius. Maskvoje susitiko su S.Kovaliovu jo bute. Aptarėme, kad tai, kas yra elemente, nukeliautų į Vakarus. Į tai S.Kovaliovas atsakė, kad „kitą kartą atsivežkite ir mašinraščio kopijas, kad galėtume patalpinti ir savo leidinyje „Kronika tiekuščich vriemion“ („Einamųjų įvykių kronika“).
„Sunku įvertinti tą pagalbą, kurią gavome iš Maskvos disidentų. Su jais draugavome daugelį metų“, - arkivyskupas pamini savo bendražygius P.Plumpą ir N.Sadūnaitę. „1974 metais gavome siaubingą žinią, kad areštuotas S.Kovaliovas. Tą įvykį labai išgyvenome“, - tęsė pasakojimą dvasininkas.
Seimo kancleris Jonas Milerius sakė, kad kai vyko kandidatūros Laisvės premijai gauti parinkimas, Seime nebuvo jokios abejonės, kad premija būtų paskirta S.Kovaliovui. „Tai nedaugelio atvejų, kai už premijos skirimą nesulaukėme kritikos iš spaudos“, – sakė Seimo kancleris.
Premijos skyrimo įstatai buvo priimti metų viduryje ir po kelių mėnesių buvo teikiami pasiūlymai. Balsavimas buvo slaptas ir su didele balsų persvara išrinktas S.Kovaliovas. Ir vėl simboliką akcentavo Seimo kancleris. Premijos skulptūra simbolizuoja laisvę. Tai J.Zikaro „Laisvės“ skulptūros maža kopija.
Paminklas, kaip ir disidentinis judėjimas susijęs su Kaunu. Priminė, kad šiais metais paminėsime Romo Kalantos aukos 40 metį.
Savo įžanginėje kalboje ir polemizuodamas su renginio vedėju, S.Kovaliovas akcentavo keletą pastebėjimų. Pirmiausia įvardindamas premiją, jis sakė šios premijos verti daugelis. Tame tarpe 300 tūkstančių maskviečių, kurie po 1991 m. Sausio 13 d. įvykių išėjo į protesto akciją, smerkdami agresijos aktą. „Tai mūsų bendra premija, nes tai bendri siekiai ir bendra laisvė. Todėl nereikia daugiau apie premiją kalbėti“, - plojimais salėje šiuos žodžius palydėjo susirinkusieji Kauno arkivyskupijos kurijos salėje.
S.Kovaliovas pastebėjo ir tai, kurioje vietoje vyksta susitikimas. Tai, kad vieta pasirinkta Arkivyskupijos kurijos salė jį įpareigoja kalbėti apie tikėjimą ir religiją.
Sakė, kad „su pagarba vertina tikėjimą“, bet tikėjimo jis nepatyrė. Tačiau nėra ateistas. Jis save laiko agnostiku. „Aš mokslininkas, - trumpai savo požiūrį į religiją įvardijo prelegentas. Tačiau pasaulyje buvo ir yra daugybė mokslininkų, kurie buvo ir yra giliai tikintys. Vienas jų evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darvinas“. Akademikas, geras S.Kovaliovo draugas, disidentas A.Sacharovas sakė, kad, galbūt, ten kažkas yra. „Aš irgi galvoju, kad ten kažkas yra“,- sakė S.Kovaliovas.
Kitas pastebėjimas, kurį pateikė pašnekovas, tai gėdos jausmas.
Jausmas, kuris skatino imtis disidentinės veiklos. „Gėdos jausmas skatino elgtis taip. Pasiaukojimas elgtis taip dėl laisvės nėra tikslas. Gėda buvo ta, kad tuos, kurie sakė tiesą, sodino į kalėjimus. O tu tuo metu tyli“. Prisiminė, kaip 1965 metais vaikščiodamas su draugu aptarinėjo tai, kas vyksta aplink mus.
Areštuojami kovotojai už laisvę. Reikia ką nors daryti. O ką daryti?
„Buvo kilusi mintis prisikrauti sprogmenų įeiti į „smirdintį“ (SSKP politinio biuro) namą ir jį susprogdinti. Tačiau tada būčiau toks pat kaip ir jie.
Pasirinkau garbingą mokslininko kelią. Norėjau garbingai atlikti savo pareigą mokslui“, - sakė svečias.
Po kurio laiko neapsikentęs parašė protesto laišką Sovietų Sąjungos AT prezidiumui. Laiške išdėstė, kaip pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės SSRS.
Už disidentinę veiklą Sovietinė valdžia S.Kovaliovui atseikėjo 7 metus griežto režimo lageryje ir 3 metus tremties.
Klausydamas S.Kovaliovo minčių junti, kad jam viso gyvenimo ir veiklos pagrindas – moralinės vertybės. Tai tokios vertybės, kurios švarios nuo melo, netiesos, apgaulės. Dirbdamas mokslininko darbą, aukodamas save disidentinei veiklai, kalėdamas lageryje ar atvykęs į Lietuvą priimti Laisvės premiją išlieka kuklus, dėmesingas ir moraliai švarus.