R.Wallenbergas, laikomas didvyriu dėl dešimčių tūkstančių
Vengrijos žydų išgelbėjimo per Antrąjį pasaulinį karą, dingo
po to, kai Sovietų Sąjungos pajėgos jį suėmė Vengrijoje 1945
metų sausio 17 dieną.
Sovietų, o vėliau ir Rusijos pareigūnai tvirtino, kad šis
diplomatas mirė kalėjime 1947 metų liepos 17 dieną, bet nepateikė
jokių įrodymų.
Tyrėjai kėlė prielaidą, kad R.Wallenbergas iš tikrųjų
gyveno ilgiau, todėl daugiau nei 20 metų rausėsi po archyvus,
ieškodami užuominų, kurios padėtų rasti šios mįslės atsakymą.
1990 metais Tarptautinei komisijai Raoulio Wallenbergo likimui
išaiškinti Maskva suteikė precedento neturinčią galimybę
susipažinti su užsieniečių kalinių bylomis ir Sovietų Sąjungos
laikų kalėjimų dokumentais.
Tačiau R.Wallenbergo likimą tiriančios Švedijos ir Rusijos
darbo grupės nariai Vadimas Birsteinas ir
Susanne Berger pirmadienį sakė naujienų agentūrai
AFP, jog Švedijos URM archyve rado dokumentą, patvirtinantį, kad
KGB pradėjo trukdyti šiam tyrimui jau 1991 metų pavasarį.
Pasak jų, šiame dokumente nurodoma, kad archyvo direktorius
Anatolijus Prokopenka 1991 metų rudenį oficialiai informavo
Švedijos ambasadą Maskvoje, kad KGB spaudė jį nutraukti šiuos
tyrimus.
V.Birsteinas - vienas iš dviejų tyrėjų, kuriems buvo iš
pradžių atverti archyvai, atliekant tarptautinės komisijos tyrimą
- sakė AFP, kad jam ir kitiems besidomintiems šia byla buvo nuolat
tvirtinama, jog kai kurios svarbios bylos neegzistuoja, kad jiems
nebuvo leidžiama susipažinti su svarbiausiai dokumentais, o tie,
kuriuos jiems pateikdavo, dažniausiai būdavo cenzūros išbraukytos
kopijos, kuriose neretai pavykdavo įskaityti tik vieną kitą
sakinį.
V.Birsteinas ir kiti tyrėjai seniai skundėsi dėl dirbtinių
kliūčių, kurias jiems kūrė KGB ir tebekuria jos paveldėtoja -
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Tačiau šis Rusijoje gimęs, o dabar Jungtinėse Valstijose
dirbantis mokslininkas sakė, kad atrastas Švedijos URM dokumentas
yra itin įdomus, nes jis įrodo, jog Stokholmo pareigūnai žinojo
apie Maskvos slaptųjų tarnybų pastangas ir patylomis su tuo
susitaikė.
„Tai reiškia, kad vėliau, kai darbą pradėjo antroji Švedijos
ir Rusijos komisija, Švedijos pusė buvo susitaikiusi su padėtimi,
kad nebus suteikta jokia galimybė nepriklausomai prieiti prie FSB ir
kitos jautrios archyvinės medžiagos“, - sakė V.Birsteinas.
V.Birsteinas ir S.Berger dėl šių kliuvinių tik 2009 metais
nustatė, kad R.Wallenbergas buvo įvardijamas kaip „kalinys Nr.7“ ir
kad jis buvo tardomas praėjus šešioms dienoms po oficialios jo
mirties dienos.
Tyrėjai, kurie taip pat daugelį metų prašė medžiagos apie
kartu su R.Wallenbergu kalintą Willy Roedelį, sakė
tik prieš kelis mėnesius nustatę, jog didelė dalis su juo
susijusių dokumentų yra išlikę.
„Mes nuolat susidurdavome su kliuviniais, siekdami gauti
medžiagos, kurią mums išties reikėjo pamatyti. Nuolat susiduriame
su problemomis, mėginant užsitikrinti reikšmingą, tiesioginę ir
necenzūruojamą prieigą prie įrašų, reikalingų atliekant rimtą
tyrimą, - S.Berger aiškino AFP. - Tyrimas daugeliu atveju nuolat
atsitrenkia į tą pačią sieną, kaip ir 1991 metais.“
Jeigu tebebūtų gyvas, R.Wallenbergas ruoštųsi rugpjūtį
minėti savo 100-ąjį gimtadienį.
Tuo tarpu Švedija antradienį, minint R.Wallenbergo suėmimo
67-ąsias metines, oficialiai pradeda šio žydų gelbėtojo atminimo
metus.
S.Berger išreiškė viltį, kad atnaujintas dėmesys šiam
Švedijos diplomatui padės sustiprinti spaudimą Rusijos pareigūnams
suteikti didesnę prieigą prie archyvinės medžiagos.
„Kažkas turi pasikeisti. Jeigu visi sako norintys išaiškinti
šią bylą, turi būti imtasis tam tikrų veiksmų“, - pabrėžė ji.