Saulėtą rytą senosios Lietuvos kultūrinę patirtį menantis Rumšiškių miestelis nusikėlė į 1812 metų žiemą, šalies istoriją pažymėjusią prancūziška vėliava. Visai kaip XIX amžiaus pradžioje nuolat skambančios rikiuočių komandos, tolumoje pokšintys ginklai, per sniegą brendanti kariuomenė bei susikaupę kavalerijos vadų veidai bylojo apie būsimą mūšį. Visa tai – Lietuvos liaudies buities muziejaus ir karo istorijos klubo „Fuzilierius“ iniciatyva surengta inscenizacija, tapusi savotišku įvadu į 200 didžiojo imperatoriaus Napoleono Bonaparto atsitraukimo per Lietuvą metinių minėjimą.
Šis atsitraukimas – lemtingas įvykis po nesėkmingo Borodino mūšio ir prancūzų bandymo užimti Maskvą devynioliktojo šimtmečio pradžioje. Lietuva šiame etape turėjo suvaidinti globėjišką vaidmenį – atstatyti išretėjusios ir nusilpusios Napoleono kariuomenės gretas, suteikti kariniams padaliniams poilsį ir papildyti jų maisto atsargas. Tačiau išskėstomis rankomis čia jų niekas nesutiko ir galingosios armijos kariai žengė paskutiniuosius žingsnius prieš visišką nuosmūkį.
Rekonstrukcijos metu vaizduojama tuometinė susiklosčiusi padėtis Lietuvos teritorijoje, o muziejaus centrinė aikštė įkūnija pagrindinę napoleoniečių siekiamybę – Kauną. Iš viso renginyje savo pajėgas suvienijo penki šalies karo istorijos entuziastų klubai, siekiantys atkartoti valstybės atmintyje įsirėžusius įvykius.
„Mes – avantiūristai, norintys atgaivinti nepelnytai pamirštą istorijos etapą“,- kalbėjo Kauno pavieto laisvųjų šaulių vadas Vaidas Valevičius. „Daugumos žmonių žinios apie Lietuvos praeitį baigiasi ties Vytauto laikais ir atsinaujina kartu su Smetonos atėjimu į valdžią. Tarytum keli amžiai išvis būtų paskendę užmaršties šešėlyje“,-apgailestavo vyras. Jo teigimu, pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – vykdyti edukacinę programą, skatinančią susipažinti su XIX a. pradž. kultūra, uniformologijos ypatybėmis ir gyvenimo būdu apskritai, kad kiekvienas galėtų prie to prisiliesti savomis rankomis.
Inscenizacija puikiai atspinti kaip nuvargusius prancūzus pasitinka muškietomis ir kardais apsiginklavę laisvės ištroškę Lietuvos partizanai. Taip pat, kaip centrinį Kauno išėjimą blokuoja LDK pėstininkai, o iš šonų atakuoja prūsų – rusų gvardija, neleidžianti Napoleono kariuomenei atsipūsti. Mūšio baigtis – kiekybinė prancūzų persvara, tačiau aukų kūnais nusėta miestelio aikštė ir visiškai sužlugdyta karių moralė.
Pirmosios Napoleono karų rekonstrukcijos Lietuvoje prasidėjo jau 1990 metais. V.Valevičius pastebi: „Visa tai, kas vyksta mūsų šalyje, lyginant pasauliniu mąstu - tėra tik užuomazgos.“ Nepaisant to, jis džiaugiasi, kad vis dažniau tokio pobūdžio renginiai yra pajungiami visuomenės švietimui.
Birželio 22-24 dienomis Kauną stebins dar viena didelė šventė - Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną 200 metų sukaktis. Taip pat metų eigoje karo istorijos renginiai vyks Vilkaviškio dvare bei Deltuvoje.