Šis žingsnis vėl gali atgaivinti jautrias diskusijas dėl
Laikinosios vyriausybės, kuri vertinama dėl siekio atkurti šalies
nepriklausomybę po pirmosios sovietų okupacijos, bet kartais
kritikuojama dėl laikysenos žydų atžvilgiu.
1974 metais JAV miręs ir ten palaidotas J.Ambrazevičius-
Brazaitis 1940-1941 metais buvo vienas iš antisovietinio
pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvisto fronto vadovų.
1941 metų birželio - rugpjūčio mėnesiais jis vadovavo
Lietuvos laikinajai vyriausybei, kuri buvo paskelbta po Birželio
sukilimo. Vėliau jis buvo aktyvus neginkluoto antinacinio
pasipriešinimo dalyvis.
Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę
į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai,
pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines
Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.
Premjero Andriaus Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė
BNS antradienį sakė, kad Seime šią savaitę dėl J.Ambrazevi
čiaus-Brazaičio palaikų pervežimo į Lietuvą ir perlaidojimo
šaukiamas specialus pasitarimas.
„Ketinama suformuoti atskirą tarpžinybinę komisiją, kuri jau
konkrečiai nutartų kur, kada ir kaip tai bus vykdoma. Į pasitarimą
yra pakviesti Vyriausybės, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų
ministerijų, kitų institucijų atstovai, Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius“, - BNS sakė premjero atstovė.
„Perlaidojimas planuojamas Kaune“, - teigė J.Paukštienė.
Pasak jos, Vyriausybė yra numačiusi 30 tūkst. litų palaikams
pervežti. Ministrų kabineto nutarimo projekte numatyta, kad
perlaidojimas planuojamas šių metų trečiąjį ketvirtį.
1941 metų Birželio sukilimas ir po jo susikūrusios Lietuvos
laikinosios vyriausybės laikysena žydų atžvilgiu yra sulaukusi
prieštaringų vertinimų.
„Lietuva gali didžiuotis, kad tada buvo nuspręsta kovoti už
nepriklausomybę, tikslas buvo kilnus, siekis pagirtinas. Lietuviai
vieninteliai iš Baltijos šalių sukilo ir sudarė Laikinąją
vyriausybę. Bet dėl vokiečių žudikiškos politikos įvykiai
pasuko kita linkme. Nors žydų žudynių Laikinoji vyriausybė
nebūtų galėjusi nutraukti, gali būti priekaištaujama, kad
Laikinoji vyriausybė nepakankamai energingai pasmerkė žydų
žudynes“, - BNS antradienį sakė filosofas Kęstutis Girnius.
K.Girnius taip pat atkreipė dėmesį, kad Laikinoji vyriausybė
galiausiai atsisakė tapti vokiečių valdžios patikėtinių taryba
ir po šešių savaičių veiklą nutraukė. Dauguma Lietuvoje
gyvenusių žydų buvo nužudyti vėliau, nors pirmieji žudymai
Lietuvoje užfiksuoti dar birželį, vos prasidėjus Sovietų
Sąjungos ir Vokietijos karui.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta,
nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, o sovietų
teroras didžiausią mastą pasiekė prieš pat karą su nacistine
Vokietija. Vėliau sekė trejų metų nacių okupacija, per kurią
išžudyta daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.
1944 metais sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį
buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100
tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija
kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.