Žodis „malina“ gali būti aiškinamas taip: pirma, – tai hebrajiško žodžio
„malion“ – „viešbutis“ reikšmė. Lietuvoje šis žodis priskiriamas žargonizmams.
Unikali ekspozicija – tai būdas parodyti II pasaulinio karo
baisumus ir išgyvenimo pastangas.
Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius sako, kad
žmonės nuo nacių slapstydavosi visur, kur tik sumanydavo.
„Būdavo plėšiamos lentos iš lubų, lendama į palubę, tuomet lenta dedama
atgal ir ten be jokio garselio ilgą laiką turėdavo išbūti žmogus. Taip pat
slėpdavosi apleistuose rūsiuose, šiukšlynuose išsirausdavo duobeles“, -
pasakoja A.Gurevičius.
Atkurta slėptuvės vaizdas sukrečia – ankštoje erdvėje vyrauja skurdi buitis.
Kai kurie eksponuojami daiktai – autentiški, pavyzdžiui, sutriušusi lėlė.
„Malinose“ dažnai vykdavo baisių tragedijų. Žmonės ten neretai mirdavo iš
bado ar dėl tyro oro stokos. Naikinant getą dešimtys „malinų“ su gyvais
žmonėmis buvo palaidotos po susprogdintų namų griuvėsiais.
Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius A.Gurevičius pasakoja, kad
viena vienai besislėpusiai šeimai teko uždusinti kūdikį: „Buvo pogromas.
Šeima slėpėsi ir išgirdo, kad vyksta paieška. Reikėjo būti tyloje, tačiau
vaikas verkė. Motina jam užspaudė burnelę ir jis užduso.“
Teigiama, kad paskutinėmis geto dienomis po žeme slėpėsi šimtai žmonių, sudarydami ištisą
požeminį miestą.