Prancūzų kalba XIX a. viduryje–XX a. pradžioje išleistos knygos su autoriniu įrišimu papuoš vertingą Rokiškio muziejaus ekspoziciją ir papildys neįtikėtinų istorijų kolekciją apie stebuklingai išsaugotus buvusių Rokiškio dvaro valdytojų daiktus.
Muziejininkai kol kas nesiryžta įvardinti išskirtinių knygų vertės. Planuojama brangius leidinius parodyti specialistams, kad jie juos įvertintų.
Oda įrištos knygos buvo skirtos būtent Rokiškio dvaro bibliotekai. Tai įrodo ant nugarėlių aukso spalva įspaustas grafų Pšezdzeckių giminės herbas – lelija. Taip pat ir lenkiškas užrašas „Rakiszki” (Rokiškis).
Tą patį patvirtina ir antspaudas knygų viduje „Biblioteka Rakiszki Przezdzieckich”.
„Kad grafai knygas pirko ne tam, kad jas matuotų metrais, įrodo knygoje esančios jų ranka rašytos pastabos.
Prancūzų ir lenkų kalba grafų giminės atstovai pasižymėdavo savo mintis ir apmąstymus”, – sakė muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Onutė Mackevičienė.
Knygas muziejui padovanojo Kaune gyvenantis buvęs pedagogas, dabar jau pensininkas Algis Jočys. Šis žmogaus ir papasakojo istoriją, kaip sunaikinti skirtos knygos buvo išsaugotos.
Jaunystėje A.Jočys Rokiškyje dirbo mokytoju.
Tuomet pedagogai nebūdavo kviečiami į karinę tarnybą, tačiau turėdavo dalyvauti kariniuose mokymuose.
Pirmaisiais pokario metais tokiuose sovietų kariniuose mokymuose dalyvavo ir jaunas mokytojas A.Jočys. Pratybos vyko Rokiškio dvaro teritorijoje.
Pačiame dvare visuose kambariuose buvo netvarkingai išmėtyta čia gyvenusių grafų biblioteka. Knygos mėtėsi ant grindų. Jų laukė bloga lemtis.
A.Jočiui širdis neleido likimo valiai palikti vertingų leidinių. Jis paėmė nedidelę dalį knygų prancūzų kalba. Jaunas mokytojas norėjo jas skaitydamas tobulinti savo prancūzų kalbos žinias.
Tarp išgelbėtų istorinių knygų – prancūzų klasikų kūryba, filosofijos darbai, pasakojimai apie garsius pasaulio žmones.
Rokiškio krašto muziejininkai šią netikėtą dovaną vadina lobiu.
Pavyko išsaugoti dalį autentiškų drabužių
* Dar viena išskirtinė kolekcija, traukianti turistus į Rokiškio dvarą (nuotr.), – autentiški čia gyvenusių grafų drabužiai. Juos išsaugojo buvusio didikų virėjo Augusto ir Zofijos Kalpokų šeima.
* Kai 1940 metais grafai Pšezdzeckiai bėgo iš Lietuvos, jie pasiėmė tik tuos daiktus, kurie tilpo į lagaminus. Daugybė vertingų indų, paveikslų, drabužių liko.
* Tada kai ką iš tų daiktų surinko virėjas ir paslėpė savo namuose. Jis tikėjosi, kad didikai sugrįš ir jis galės grąžinti išsaugotą turtą.
* Tačiau taip neatsitiko, todėl žmogus pamažu pradėjo nešti grafų palikimą į muziejų. Dabar vienoje salių eksponuojamos puošnios suknelės, jojimo kostiumai.
* Planuojama restauruoti ir likusią išsaugoto garderobo dalį – grafų skrybėles, pirštinaites, kojines, puoštas monogramomis, ir kitus vertingus eksponatus.