Vakarų šalyse pavogtų ir Lietuvos kelių policijoje užregistruotų automobilių yra daugiau kaip 800.
Daugybė užregistruotų vogtų mašinų Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės paieškos valdybos vyresniajam komisarui V. Gražiui kelia negerų minčių. „Gali pasitaikyti vienas kitas atvejis, - sako jis, - bet kai tokių šimtai, kyla įtarimas, kad čia veikia gerai organizuotos nusikaltėlių grupuotės. Dažniausiai jų savininkai, prieš juos įsigydami, nežino, kad automobiliai vogti. Bet yra atvejų, kai vogtas mašinas padeda registruoti patys policijos darbuotojai. Dėl tokių faktų baudžiamosios bylos yra iškeltos Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune”.
Kelių policija šiuo metu neprivalo laukti pardavimą patvirtinančių dokumentų iš užsienio, todėl jas registruoja pagal pateiktus pasienyje legalizuotus ir dažniausiai suklastotus dokumentus.
Komisaro V. Gražio nuomone, vogtų automobilių srautą galėtų sumažinti efektyvesnė sienos kontrolė, nuo klastojimo patikimiau apsaugoti automobilių dokumentai ir laikinų valstybinių numerių išdavimas pasienyje. Be anksčiau minėto patvirtinimo iš draudimo bendrovių su tokiais numeriais išvažiavimas į užsienį turėtų būti neleidžiamas.
Kriminalinės paieškos darbuotojai yra sulaikę kelias nusikaltėlių grupes, kurios per Lietuvą buvo pervežusios po keletą vogtų automobilių. „Lietuvos ryte” buvo rašyta apie policijos atliktas kratas, kurių metu buvo paimtas nemažas kiekis įvairių automobilių legalizavimui reikalingų dokumentų tuščių blankų, apie paimtus pačius automobilius.
Tačiau, sprendžiant iš V. Gražio žodžių, tai tik smulkmė iš visų veikiančių nusikalstamų grupių, o kova su jomis - viena iš didžiausių problemų, į kurią kol kas nekreipiamas reikiamas dėmesys. Yra žinoma, jog Vilniuje ir Kaune tuo verčiasi po keliolika organizuotų grupių, kituose didžiuosiuose miestuose šiek tiek mažiau.
Praėjusiais metais šalyje buvo užregistruota 2518 (1992 metais - 1582) automobilių vagysčių. Per pastaruosius du mėnesius vien Vilniuje buvo pavogtos 207 autotransporto priemonės. Tai dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Apie 80 procentų visų šalyje pavogtų automobilių atsiduria Rytuose. Komisaro žodžiais, automobilių vagystės ir jų realizavimas Rytuose - vienas iš pačių pelningiausių nusikalstamų verslų.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos autotransporto vagysčių tyrimo poskyrio darbuotojų, yra žinoma, kad dauguma Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje pavogtų automobilių į Rytus keliauja per Lietuvą. Kriminalinė policija turi kai kurių asmenų parodymų apie tai, jog skambinama į Vokietiją, iš anksto tariamasi su tos šalies piliečiais dėl jų automobilio vagystės, Lietuvoje suklastojami visi reikalingi dokumentai, po to belieka nuvykti ir mašiną pasiimti. Lazdijų, kituose pasienio postuose nėra kompiuterinio banko apie vogtų mašinų duomenis, todėl jos be kliūčių įvažiuoja į šalį.
Čia jos ilgai neužsibūna. Esant paprastesnei ir vagims parankesnei mašinų registravimo tvarkai Latvijoje ir Estijoje, jos išvežamos ten, kur įregistruojamos, tučtuojau vėl išregistruojamos ir su „švariais” dokumentais toliau keliauja jau ne į Rusiją, kuri nuo vasario mėnesio įvedė didelius muito mokesčius, bet į Ukrainą, Baltarusiją, pietines NVS šalis.
Anot šio poskyrio komisaro inspektoriaus S. Liutenkos, Ukmergės kelio, kuriuo tiesiasi pagrindinis pervaromų automobilių srautas, pakraščiuose vien praėjusiais metais buvo rasta 10 naujų Vokietijoje vogtų mašinų. Spėjama, jog jas sudaužo pervargę ar prie vairo užmigę biznieriai ir, išsilupę veidrodžius, automagnetolas, palieka jas likimo valiai. Keisčiausia automobilių vagystes tiriantiems policijos darbuotojams yra tai, jog pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą negalima nubausti mašinų pervarinėjimu besiverčiančių asmenų. Jie tai puikiai žino ir naudojasi.
Vilniaus ir kitų miestų policijos komisariatų kiemai užversti Vakaruose vogtais automobiliais. Tokių yra daugiau kaip šimtas. Kol nėra tarpvalstybinių sutarčių, ką daryti su tais kitais aštuoniais šimtais keliuose važinėjančių automobilių, neaišku: kaip jas atimti ir grąžinti savininkams, jeigu automobiliai Lietuvoje nupirkti teisėtai? - klausia pareigūnai.
Vienas autotransporto vagysčių tyrimo poskyrio darbuotojų sakė, kad nejaučiama paramos „už nugaros”, todėl atrodo, kad Vakaruose vogtų automobilių sulaikymas yra vos ne jų privatus reikalas. Darbuotojai kaip privatūs asmenys kviečiami į teismus atsakovais, parvežusiam iš Ukrainos vogtą automobilį antri metai neišmokami komandiruotpinigiai.
Be to, nelabai kam automobilių reikia ir užsienyje: nukentėjusiems draudimas išmokėtas, draudimo kompanijos padidino draudimo įnašų sumą, joms vis tiek apsimoka drausti, atnaujinamas Vakarų automobilių parkas.
Apie tai rašoma ir šiame įtakingo Vokietijos savaitraščio „Focus” straipsnyje „Garbingi piliečiai gvelbia kartu su mafija. 70 procentų automobilių dingsta sutarus su jų savininkais”.
Vienoje Diuseldorfo degalinės aikštelėje pirkimo ir pardavimo sandėris stačiomis truko vos penkias minutes. Aštuonis mėnesius pavažinėtas „Mercedes 300 SE” už 3000 markių turi naują šeimininką. Netikėtumas net automobilių mafijai. „Tas vyrelis man automobilį tiesiog brukte įbruko, - džiaugiasi supirkinėtojas Volkeris Graberis. - Jis neišgali mokėti kas mėnesį po 2700 markių įmokų. Dabar po poros dienų paskelbs, kad automobilį pavogė, ir baigti rūpesčiai. Dažniausiai taip ir prekiaujam”.
Ne itin sąžiningi, pasirodo, yra vokiečiai: vos vienas trečdalis iš 58956 praėjusiais metais dingusių automobilių buvo iš tikrųjų pavogti.
„Apie 70 procentų tokių vagysčių įvyksta su savininkų žinia. Jie už tai gauna nuo 3 iki 15 tūkstančių markių „komisinių”. Bent taip tvirtina Volkeris Graberis. Jis kilęs iš Kelno, apie 35 metų, gerai atrodo, malonaus elgesio, save vadina „išsimokslinusiu ekonominiu nusikaltėliu”. Jau dveji metai jis tiekia brangius automobilius trims Baltijos šalyse ir Rusijoje veikiančioms prekeivių gaujoms, kurios „prekėmis” apsirūpina Vokietijos šiaurėje ir vakaruose. Dabar jis ketina keisti darbą. Nuo šiol jis būsiąs vienos didelės draudimo kompanijos patarėjas. Jo ypatinga patirtis jai labai pravers.
Faktai skelbia: vien sausio mėnesį Graberis ir jo pagalbininkai iš Reino ir Ruro sričių per sieną į Lietuvą su savininkų žinia pervežė 200 automobilių. Kartu buvo pergabenta viena kita dešimtis iš tiesų vogtų automobilių, bet prekyba jais nuolat mažėja.
„Mes dabar jau beveik neprekiaujame neteisėtai įsigytais automobiliais, - sako Volkeris Graberis, - vien tik įvairūs pakeitimai, o ypač naujausių vokiečių modelių numerių nuskutimas pernelyg brangiai kainuoja”.
Apgaudinėti draudimo kompanijas yra visai nesunku ir beveik nerizikinga. Savininkas savo automobilį kartu su raktais ir automobilio dokumentais perduoda organizacijai ir porą dienų patyli. Paskui savo laiškų dėžutėje juos randa ir tada praneša apie „vagystę” policijai, draudimo kompanijai ar nuomojimo įstaigai.
Su tokiais automobiliais Graberis jau daugybę kartų važiavo „lenkišku maršrutu” per Frankfurtą prie Oderio, Alenšteiną ir Ogorodnikus ir perduodavo juos rusams Vilniuje arba Minske.
„Prie sienos jokių sunkumų nėra. Ir išvažiuojant iš Frankfurto, ir įvažiuojant pro lenkų pasienio postą Ogorodnikuose. Tiesa, ir automobilis, ir vairuotojas yra užregistruojami kompiuteriu, tačiau organizacija muitininkams moka jų dalį, ir kai pasirodo mūsų vilkstinė, jie, kaip ir sutarta, jos nemato”.
Kelionė apsimoka. Graberis už kiekvieną pergabentą automobilį, priklausomai nuo modelio, uždirba nuo 7 iki 15 tūkstančių markių. Daugiausia rusai graibsto savo naujiesiems turtuoliams „Mercedes” ir BMW. Nespėjame patiekti, kiek pageidauja”.
Brangius vokiečių automobilius, pageidautina ne senesnius kaip dvejų metų, nesvarbu, kiek nuvažiavusius, nes Vilniuje taksometrai vis tiek persukami, Graberis dažniausiai parūpina iš žmonių, kurie jau būna gerokai įsiskolinę už įmokas ir todėl nori jų atsikratyti. Kontrabandininkai turi „bendradarbių” įvairiose nuomojimo firmose. Iš jų sužino, kurie klientai mėgina nutraukti sutartis ar yra įsiskolinę. „Juos mes laikome „pribrendusiais” ir pasiūlome sandėrį”.
Tačiau nuolat didėja ir kita grupė žmonių, kurie nori parduoti savo automobilį, bet dėl šiuo metu perpildytos pavažinėtų automobilių rinkos negali gauti deramos kainos. „Tada jiems yra naudingiau jį perleisti mums, - sako Graberis. - Mes jam mokame grynais. Be to, draudimo kompanija žmogui už „pavogtą” automobilį sumoka visą kainą, priklausomai nuo susidėvėjimo”.
Klientų tokiems neleistiniems sandėriams kontrabandininkai ieško ir dažniausiai randa pritemdytuose raudonų šviesų ir žaidimu kvartaluose išilgai Olandijos sienos. Geriausiai jiems sekasi privačiose žaidimų landynėse, kur prie „Juodojo Džeko” ir „Euroruletės” stalų renkasi lošėjai, kurie jau neįleidžiami į prabangius kazino.
„Kai pamatau, kad kas nors jau prakišo visus pinigus, bet vis dar negali liautis lošęs, paskolinu jam. Skolinu priklausomai nuo to, kokį jis turi užstatą”.
Paprasčiausia būna tada, kai lošėjas turi gerą automobilį, kurį gali leisti „pavogti”. Bet tinka ir kredito kortelė. Kitą dieną lošėjas su ja gali išsinuomoti kuo brangesnį automobilį, o paskui jį „prarasti”.
Paskutinis būdas toks: lošėjas taip „sudega”, jog jau daugiau nieko neturi, tik vairuotojo teises. „Tada mes įmokame užstatą, kad jis galėtų išsinuomoti automobilį”, - pasakoja Graberis. Toliau - kaip jau aprašyta.
Automobilių nuomojimo ir pardavimo išsimokėtinai firmos ir draudimo kompanijos čia nieko negali padaryti. Jos kai ką nujaučia, tačiau oficialiai ką nors daryti yra bejėgės. HUK valdybos narys Axelis Schmitzas mano, kad tariamų vagysčių būna apie 40 procentų, bet iš tiesų 70 procentų turbūt yra arčiau tiesos.
Šia proga kyla klausimas, kokia nauda yra iš elektroninių išvežimą kontroliuojančių prietaisų ir ženklų. Visos techninės apsaugos priemonės netenka galios, kai kartu veikia automobilio savininkas, kontrabandininkas ir vagis, o nelegalių organizacijų vairuotojai perveža per sieną pagrobtus automobilius su tikrais dokumentais.
Vienintelis dalykas, ko dar bijo automobilių gangsteriai, yra bendra vairuotojo ir automobilio registracija prieš jam išvažiuojant, nes tada kontrabandininko pavardė po kelių kartų jau kristų į akis. Volkeris Graberis yra įsitikinęs: „Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, prekyba su rusais būtų baigta”.
****
Dabar pareigūnams lengviau nustatyti ir nubausti automobilių vagis
Anot Lietuvos pareigūnų, automobilių vagysčių verslas išlieka pelningas. Tačiau dėl bendrų teisėsaugos institucijų ir verslininkų pastangų toks verslas sunkiai įgyvendinamas. Pareigūnams dabar lengviau nustatyti ir nubausti nusikaltėlius. Be to, daug lietuvių mašinvagių dabar veikia užsienyje.
Pastarąjį dešimtmetį automobilių vagysčių skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo. Pavyzdžiui, 2003 metais buvo įvykdytos 9303 automobilių vagystės, o 2011 metais – 3825. Didžiausias lūžis įvyko 2005 metais, kai automobilių vagysčių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 26,7 proc.
Praėjusiais metais 100 tūkst. gyventojų teko 118 automobilių vagysčių.
Per dešimtmetį tokių nusikaltimų ištyrimo procentas buvo stabilus – vidutiniškai ištiriama 22 proc. automobilių vagysčių per metus.
Tačiau net ir po dviejų dešimtmečių Lietuva išlieka pagrindine tarpine stotele nusikaltėliams, kurie vagia automobilius Vakarų Europoje, o parduoda Rytuose.
Dabar viena pagrindinių problemų - prekyba naudotomis automobilių detalėmis. Šį verslą sudėtinga kontroliuoti. Pasitaiko atvejų, kai tokiu būdu yra realizuojami pagrobti automobiliai.