Mūšis, prasidėjęs gerokai anksčiau, nei buvo prabilta apie pedofilų klaną, nufilmuota garsioji vaizdajuostė ir nušauti du žmonės. Pateikiame 2007 metų vasario 24-ąją publikuoto „Lietuvos ryto“ reporterių Aldonos Aleksėjūnienės ir Aidos Murauskaitės tyrimo dalį, kurioje rašoma apie Laimutės Stankūnaitės kovą dėl dukters.
Gyvenimas su smurtautoju – tarsi mūšio lauke
Maždaug pusė Lietuvos moterų patiria sutuoktinių arba partnerių smurtą.
Smūgiai, tąsymas už plaukų, patyčios – tokie prisiminimai liko kaunietei Laimutei Stakūnaitei iš kelerius metus trukusio bendro gyvenimo su 14 metų vyresniu Drąsiumi Kedžiu. O dabartyje – grumtynės dėl jųdviejų dukters.
„Ramybės“, – paklausta, ko labiausia trokšta, atsakė dvidešimtmetė moteris. Jos kasdienybė – kova su stiprų įtakingų Kauno teisininkų užnugarį turinčiu D. Kedžiu. „Meilė? Aš jam nieko nebejaučiu. Ką galima jausti po tiek patyčių? Man rūpi tiktai mano duktė“, – tikino jauna moteris, savarankiškai besikabinanti į gyvenimą.
Tenka atremti teisininkų atakas
Vyro smurtą patyrusi kaunietė L. Stankūnaitė ne sykį pasiryždavo su trejų metų išeiti iš mylimojo namų, tačiau apsigalvodavo. Laimutę skaudino vyro abejingumas, neištikimybė, patyčios ir smurtas. Tačiau jauną moterį stabdydavo viltis, kad meilė pakeis pašlijusius jųdviejų su dukters tėvu D. Kedžiu santykius.
Prieš pusmetį vis dėlto palikusi buvusio mylimojo namus L. Stankūnaitė apgailestauja to nepadariusi anksčiau ir džiaugiasi gyvenimo nesusaisčiusi vedybiniais saitais.
„Dabar tikrai nesinervinčiau ir nepavydėčiau. Neteikčiau jam malonumo rodydama, kad kankinuosi.
Dabar aš jam nieko nebejaučiu. Man tiktai gaila dukters, kad vyksta nesusipratimai“, – dėl nesusiklosčiusio gyvenimo apgailestavo kaunietė.
L. Stankūnaitė iki šiol grumiasi teismuose, kad duktė augtų su ja.
„Jis turėjo daug galimybių pabūti su mergaite, tačiau, užuot tai daręs, rašo skundus. Jį palaiko jo šeima – sesuo Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Neringa Venckienė ir jos vyras advokatas Aidas Venckus, kuris atstovauja Drąsiui teisme.
Supratau, kad jaunas ir neturtingas žmogus kaip aš yra bejėgis prieš profesionalus teisininkus, kuriuos palaiko ir Kauno kolegos“, – kalbėjo moteris, kuriai atstovauti teisme ėmėsi Vilniaus advokatai.
Neklausė tėvų patarimų
Vos septyniolikos L. Stankūnaitė puolė į gerokai vyresnio vyro glėbį. Po pažinties kavinėje netrukus jiedu įsikūrė drauge – Drąsiaus tėvų namuose.
„Mano tėvai sakydavo: „Laima, ką tu darai, tarp jūsų 14 metų skirtumas, pasinaudos tavimi ir paliks. Netikėjau jais“, – dėl praeities apgailestavo L. Stankūnaitė.
Dukters jiedu su Drąsiumi susilaukė, kai moteriai nebuvo nė aštuoniolikos.
„Sėdėdavau namuose su mažyle nebendraudama su kitais žmonėmis. Norėjau tęsti mokslus, dirbti, bet Drąsius neleisdavo.
Siūliau samdyti auklę, tačiau jis tikino, kad iki trejų metų mergaitė turi augti su motina.
Kai pradėjau dirbti, man sunku buvo bendrauti su žmonėmis. Teko persilaužti“, – pasakojo L. Stankūnaitė.
Sulaukė patyčių ir smurto
Bendra buitis mylimuosius ilgainiui ėmė varginti.
„Drąsius dažnai važinėdavo į užsienio keliones, o aš sėdėdavau namuose. Grįžęs, užuot pabuvęs su manimi, išvažiuodavo linksmintis su draugais.
Vėliau supratau, kad jis mane apgaudinėja, kad jo gyvenime yra kitų merginų. Dabar atsistočiau ir išeičiau, bet tada dar vyliausi, kad jis pasikeis.
Drąsius sugrįždavo dvelkdamas moteriškais kvepalais. Kai priekaištaudavau, išvadindavo paskutiniais žodžiais, tampydavo mane už plaukų, stumdydavo ir spardydavo. Tai jis darydavo ir matant draugams, ir šeimos nariams“, – skaudžia patirtimi dalijosi jauna moteris.
Daugiau nei pusmetį – be vaiko
Praėjusiais metais per Velykas Laimutė paliko namus. Išėjo viena, po savaitės pasiėmė dukterį.
„Tris savaites Drąsius nesirodė, gegužės viduryje jis nuvyko į vaikų darželį ir pasiėmė dukrą.
Kai auklėtojos man paskambino, išlėkiau kaip stoviu. Iš picerijos, kurioje dirbau, mane po šio įvykio atleido“, – pasakojo L.Stankūnaitė.
Dukros ji neatgavo daugiau nei pusmetį. Laimutė pradėjo varstyti teisininkų duris.
„Ašarų, kurias išverkiau per tą laiką, nesuskaičiuočiau.
Kai su antstoliais lapkričio mėnesį atsiėmiau dukterį, ilgai negalėjau paleisti iš glėbio“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Tuo metu moteris vartojo antidepresantus.
Po patirtų dramų beatsitiesiančiai moteriai stiprybės suteikia meilė dukteriai, studijos universitete ir sėkmingai besiklostanti profesinė karjera.
Moteris dažnai sulaukia vienos Kauno statybos bendrovės vadovų pagyrų ir džiaugiasi turėdama galimybę tobulėti bei užsidirbti tiek, kiek pakanka jai pačiai ir dukteriai išlaikyti.
Bendrauja per advokatus
D. Kedys istoriją pasakoja kitaip.
„Aš L. Stankūnaitės neregėjau gal kokius metus. Turbūt jos nebepažinčiau.
Pažįstami matė ją, sakė, kad prasigėrusi, veidas ištinęs“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ tvirtino 34 metų vyras, nors prieš savaitę į jo namus buvo atvykusi L. Stankūnaitė pasiimti ten viešinčios dukters.
Ne sykį per pastaruosius mėnesius jiedu buvo susitikę ir teisme.
Dukrą, tikino vyras, pasiima iš L. Stankūnaitės tarpininkaujant advokatams ir giminaičiams, todėl su ja nesusiduria.
„Kol kas mergaitę augina ji. Aš kontroliuosiu, kaip ji tai daro. Galbūt ji pasitaisys.
Būtų gerai, kad Laima ją augintų. Man būtų lengviau su berniuku. Viską parodys laikas. Jei ji neaugins, tai darysiu aš“, – kalbėjo D. Kedys.
Vyras tvirtino, kad L. Stankūnaitė augo asocialioje šeimoje. Bet tai nesutrukdė jam prieš kelerius metus užmegzti su ja artimų santykių.
„Nebuvo jokios meilės. Tai – ne meilė, o nelaimė, – aiškino D. Kedys. – O duktė? Iš kur vaikai atsiranda? Iš sekso“.
D. Kedys tikino niekada nemušęs L. Stankūnaitės.
„Niekada nesu pakėlęs prieš ją rankos, bet gailiuosi, kad to nepadariau“, – sakė kaunietis ir susizgribęs pavadino tai pokštu.