Tragiškos, šimtus gyvybių kasmet nusinešančios keleivinių ir karinių Rusijos lėktuvų katastrofos paskatino prisiminti ir dar vieną įvykį: 2005 m. rugsėjį Šakių rajone sudužusio rusų naikintuvo „Su-27“ ir jo piloto Valerijaus Trojanovo istoriją. Lrytas.lt paprašė tuo metu atsakingas pareigas ėjusių žmonių prisiminti šio įvykio aplinkybes.
Pamanė, kad sudužo keleivinis laineris
Iš teritorinio Valstybės saugumo departamento (VSD) Marijampolės padalinio pirmiausia ši žinia pasiekė ne Krašto apsaugos ministeriją ar kariuomenės vadovybę, o saugumo būstinę Vilniuje. Buvęs aukštas jo pareigūnas nedelsdamas paskambino tuometiniam Vyriausybės vadovui Algirdui Brazauskui.
„O kaip keleiviai“?, - iš karto pasiteiravo premjeras, nustebintas netikėtos informacijos ir manydamas, kad Lietuvos teritorijoje sudužo keleivinis Rusijos lėktuvas.
Tik po saugumo pareigūno paaiškinimų, kad nukrito karinis lėktuvas, o jo lakūnas katapultavosi, A.Brazauskas suprato, kas iš tikrųjų atsitiko.
Pirmasis sėkmingai parašiutu pasiekusį žemę V. Trojanovą pamatė ūkininkas, į kurio lauką jis nusileido.
Gerbiamasis, kur jūsų viza?
Netrukus iš Veliuonos atvykęs Jurbarko viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio apylinkės inspektorių grupės tyrėjas Darius Butkus parašiutu nusileidusį svetimtautį pilotą pradėjo kvosti, ar jis turįs Lietuvos vizą. Bet tuo pasirūpinti V. Trojanovui, prieš išskrendant iš savo karinės bazės, žinoma, nereikėjo.
„Matyt, policininkas iš karto suprato, kad sudužo ne Lietuvos oro linijų lėktuvas, o jo klausimai dėl vizos buvo vietoje ir laiku“, - prisiminė Rusijos naikintuvo katastrofą buvęs VSD pareigūnas.
Išgirdęs, kad pilotas kalba rusiškai ir įsitikinęs, kad jis tikrai neturi Lietuvos vizos, policininkas nugabeno V. Trojanovą į Jurbarko policijos areštinę.
Čia rusas buvo perrengtas D. Butkaus paskolintais drabužiais, nes jo paties kombinezonas buvo suplyšęs ir purvinas.
Jurbarko ir Vilniaus teisėsaugininkai bei specialiųjų tarnybų pareigūnai, sužinoję, kad nukrito rusiškas naikintuvas, o pilotas uždarytas į policijos areštinę, ėmė karštligiškai diskutuoti ir aiškintis: kas atsitiko – ar tai - tirtinas įvykis, ar – ne, o gal tik nelaimingas atsitikimas?
Ūkininko lauką, kuriame sudužo naikintuvas, pirmieji specialiomis juostomis apsupo iš Marijampolės atvykę VSD pareigūnai, o po kiek laiko prokurorai nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Bet sąžiningai dabar jau reikėtų prisipažinti, kad kurį laiką įvairios žinybos elgėsi taip, kaip joms atrodė ir veiksmų tarpusavyje nekoordinavo“, - prisiminė kiti Rusijos naikintuvo katastrofos tyrėjai.
Rusai bandė vaduoti saviškį
Jurbarko areštinėje V. Trojanovui teko praleisti vieną naktį. Čia jam bandė padėti Rusijos ambasados Lietuvoje pareigūnai, tačiau lakūno išlaisvinimo opearcija jiems nepavyko.
„Kiek pamenu, naktį rusai bandė V. Trojanovą išsivežti. Negana to, Rusijos diplomatai taiskėsi patekti ir į jų naikintuvo katastrofos vietą, kuri buvo apsupta specialiu užtvaru ir saugoma policijos“, - pasakojo tuometinis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Po šių mėginimų nutarta V. Trojanovą pervežti į ligoninę Kaune, kur medikai jį apžiūrėjo ir ištyrė, ar dėl katapultavimosi neįvyko kokių nors sveikatos sutrikimų.
Tiesa, iš karto po naikintuvo katastrofos atvykusių medikų pagalbos jis atsisakė. Matyt, jautėsi gerai, nes spėjo dar paskambinti žmonai į Sankt Peterburgą.
Kodėl nepakilo NATO naikintuvai?
Tą dieną, kai V. Trojanovas parašiutu sėkmingai pasiekė lietuvio ūkininko lauką, tuometis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus buvo ką tik sugrįžęs iš komandiruotės Danijoje: “Man paskambino Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Jonas Marcinkus ir pranešė, kad nukrito rusų naikintuvas, o lakūnas katapultavosi.
Deja, tenka pripažinti, kad mūsų šalies erdvę saugantys NATO naikintuvai iš Zoknių karinio oro uosto nespėjo pakilti, nes radarai laiku neužfiksavo Rusijos naikintuvo, kadangi jo leidimosi trajektorija buvo tokia, tarsi jis leistųsi į savo oro uostą Kaliningade“.
Nors V. Trojanovo ir pilotuoto naikintuvo istorija ilgai buvo pridengta slaptumo šydu, kai kurias jos detales šiandien V. Tutkus jau prisimena su šypsena: „Kaip tuo metu pastebėjo vienas tyrėjas, būtų buvę lengviau išlošti loterijoje milijoną, nei tiek nesąmonių sukristų į vieną vietą. Įvairios nesąmonės ir galvoje netelpantys netikėtumai toje istorijoje tyrėjus persekiojo nuo pat pradžių iki pabaigos“.
V. Tutkus taip pat prisiminė, kad Lietuvos teisėsaugininkams teko ilgai pasukti galvą, ieškant preteksto, už ką sulaikyti V.Trojanovą.
Galiausiai buvo prieita išvados, jog realiausia priežastis jį sulaikyti yra ta, kad jis atsidūrė Lietuvos teritorijoje, neturėdamas mūsų šalies vizos. Vadinasi, tas Jurbarko policininkas D. Butkus, pirmasis atvykęs į įvykio vietą buvo profesionaliausias tyrėjas, nes iš karto paklausė V. Trojanovo, ar šis turi vizą.
„Tačiau tyrimas ir iš Rusijos pusės, ir iš Lietuvos vyko geranoriškai. Labai padėjo kolegos ukrainiečiai, atvykę su specialia įranga naikintuvų juodųjų dėžių įrašams iššifruoti jau kitą dieną po Rusijos naikintuvo katastrofos ir dirbo dieną naktį“, - pasakojo V. Tutkus.
Orlaivis buvo jau pasenęs
Kai ko ir dabar dar negalima atskleisti apie V. Trojanovo pilotuoto naikintuvo katastrofą, tačiau V. Tutkus prisiminė, jog sudužęs „Su-27“ buvo jau susidėvėjęs ir ne itin techniškai tvarkingas, o lakūnas buvo skraidęs mažai valandų.
„Todėl nelabai ką dėl tos katastrofos galėjome ir apkaltinti. Net, jei dabar manęs kas nors paprašytų pasakyti, kas vis dėlto kaltas dėl tos nelaimės, negalėčiau atsakyti. Tiesiog taip sukrito visos aplinkybės, nes, matyt, taip lemta buvo“, - prisiminė V.Tutkus.
Labiausiai nukentėjo saviškis
Paklaustas, kodėl labiausiai po V. Trojanovo istorijos Lietuvoje nukentėjo tarnybą kariuomenėje praradęs buvęs KOP vadas Jonas Marcinkus, jį atleidęs V. Tutkus pasakojo, kad pavaldinys elgėsi nederamai.
Nors buvęs kariuomenės vadas nenorėjo prisiminti J. Marcinkaus atleidimo iš tarnybos detalių, lrytas.lt žiniomis, pastarasis po V. Trojanovo naikintuvo sudužimo skambino kolegoms į Rusiją, žadėdamas padėti išspręsti iškilusias jiems problemas.
Vėliau, per teismus bandydamas sugrįžti į buvusią tarnybą, J. Marcinkus prisipažino bandęs susitikti su Rusijos kariškiais, siekdamas atlikti išsamų tyrimą, kodėl Lietuvoje nukrito rusiškas „Su-27“. Buvęs KOP vadas aiškino teisme, jog jam atrodę, kad Rusijos lėktuvo katastrofa Lietuvoje – suplanuota provokacija.
Tačiau teismų J. Marcinkaus argumentai neįtikino ir į tarnybą KOP jis nebesugrįžo.
Rusas irgi neteko tarnybos
Majoras V. Trojanovas, kuriam katastrofos Lietuvoje metu buvo tik 36-eri, po metų pats parašė prašymą, kad buvo atleistas iš pareigų. Esą gydytojai pripažinę jį netinkamu lakūno tarnybai.
Tokiam jo pageidavimui Severskojės aviacijos bazės Leningrado srityje vadovybė neprieštaravo.
Nota Rusijai – be atsako
Rusijos lėktuvai dažnai pažeidžia Lietuvos oro erdvę. Pastarąjį kartą toks pat Rusijos naikintuvas „Su-27“, kokį sudaužė V.Trojanovas, Lietuvos erdvę buvo įskridęs šių metų kovo 27 d. 19 val. 17 min. ties Vištyčio ežeru. Jis išbuvo mūsų šalies teritorijoje dvi minutes.
Po šio įvykio Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius įteikė notą Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Čikvadzei. Rusija į ją neatsakė.