Šiandien pateikiame šią publikaciją.
Įveikusi 33 tūkstančius jūrmylių ir per 402 ir dienas
apiplaukusi Žemės rutulį, į Klaipėdą sugrįžo „Lietuvos“ jachtos įgula.
Šį istorinį žygį atliko septyni klaipėdiečiai - 45 metų inžinierius statybininkas Steponas Kudzevičius (jachtos kapitonas), jo bendraamžis ir bendraklasis, taip pat inžinierius statybininkas Rimas Dargis, 31 metų elektrotechnikas Juozas Gvazdaitis, 33 metų profesionalus jūreivis mechanikas Jonas Limantas, 24 metų elektrotechnikas Almantas Puslys, 37 metų „Lietuvos ryto“ žurnalistas Gediminas Pilaitis ir 37 metų architektas Ričardas Ramanauskas bei vienas kaunietis, 29 metų profesionalus buriuotojas Linas Ivanauskas. Tris mėnesius su šiais vyrais nuo Pietų Afrikos Keiptauno uosto iki Klaipėdos plaukė ir 36 metų lietuvaitė architektė iš Bostono, Reda Veitaitė.
Pasitikti buriuotojų 15 valandą trimis specialiais laivais išplaukė
„Lietuvos“ įgulos narių giminės, artimieji, draugai, žurnalistai, šio
žygio rėmėjai.
Atviroje jūroje, šalia didžiulių žvejybinių ir prekybinių laivų, lėtai
kranto link artėjanti jachta atrodė trapi ir lengvai pažeidžiama. Toks
buvo pirmasis įspūdis, kuris greitai pasikeitė. Pastebėję
pasitinkančiuosius ir išgirdę sveikinamuosius patrankos šūvius,
paleistus iš Lietuvos karo laivo „Vėtra“, buriuotojai iškėlė didžiulį
trispalvį spinakerį, ir jachta pavirto įspūdingu laivu, primenančiu
nepakartojamą gėlės žiedą.
Kai „Jūratės“ laivą, kuriuo plaukė „Lietuvos ryto“ korespondentai, nuo
buriuotojų jachtos teskyrė vos keliolika metrų, įvyko netikėtas dalykas.
Vienas iš pasitinkančiųjų įsibėgėjo ir su drabužiais bei batais šoko į
vandenį „Lietuvos“ link. Kurį laiką žmogaus nebuvo matyti tarp laivų
sukeltų bangų, o pasirodęs jis ėmė energingai irtis prie nustebintų
buriuotojų. Pirmoji už borto atsidūrusiam piliečiui bandė padėti Reda
Veitaitė, tačiau jos mestas gelbėjimo ratas nepasiekė tikslo. Nežinia
kuo būtų pasibaigęs toks plaukiojimas šaltame vandenyje (jūros
temperatūra užvakar (1993 m. gegužės 13 d.) buvo 14 laipsnių), jeigu nebūtų atskubėjęs pasienio
laivas ir ištraukęs sušalusio plaukiko. Kai jis buvo sugrąžintas į
„Jūratę“, pamatėme, kad vyras yra gerokai įkaušęs ir šaltas vanduo
nelabai padėjo išsiblaivyti.
Šis įvykis neaptemdė sutiktuvių nuotaikos. Į jachtą skriejo gėlės,
sveikinimo šūksniai, o su kateriu prie buriuotojų priplaukęs Drąsutis
Kudzevičius sugebėjo savo broliui „Lietuvos“ kapitonui Steponui
Kudzevičiui perduoti sklidiną šampano taurę.
Krante įvyko iškilmingos sutiktuvės, kuriose dalyvavo apie tūkstantį
žmonių. Pasveikinti drąsių buriuotojų iš Vilniaus atvažiavo ir
buriavimo entuziastas, Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Jis pasakė,
kad lietuvių širdys yra kupinos pasididžiavimo žmonėmis, atlikusiais
tokį nelengvą žygį, kuris yra lietuviškųjų magelanų ir kolumbų kelionių
pradžia. Paspaudęs vandenynų nugalėtojams rankas ir įteikęs atminimo
raštus, Prezidentas, konsultantu paprašęs pabūti „Lietuvos ryto“
korespondentą G. Pilaitį, kurio reportažus apie šį žygį sakėsi nuolat
skaitęs, apžiūrėjo jachtą.
„Lietuvos“ kapitonas S. Kudzevičius, paklaustas, ar praėjusių metų (1992 m.)
balandžio 5 dieną, be jokių iškilmių išplaukdamas į Kolumbo regatą, jau
žinojo, kad keliaus aplink pasaulį, atsakė, jog žinojo, tik nenorėjo
reklamuotis.
Sunkiausiu šio žygio momentu kapitonas laiko avariją Virginų salyne, kai
jachta užplaukė ant rifų ir sulaužė falškilį. „Stovėjome šešias
valandas vienoje vietoje, jausdami, kaip akmenys gramdo jachtos dugną ir
mūsų širdis, - kalbėjo S. Kudzevičius. - Laimė, sutikome du čia
gyvenančius lietuvius B. Karalių ir J. Vakarietį, kurie pasirodė esą
buriuotojai. Jų patirtis, pažintys ir kontaktai padėjo greitai
suremontuoti jachtą ir toliau tęsti kelionę“.
Sunku, sakė buriuotojai, išvardyti visus žmones ir organizacijas, kurių
pagalba padėjo lietuviams pirmą kartą apiplaukti aplink pasaulį. Ypač
šiltai vyrai prisiminė susitikimus Australijoje, kur lietuviai ir
nuoširdžiai priėmė, ir svariai parėmė. Iš Lietuvos organizacijų,
rengiant šį žygį, labai daug prisidėjo energetikai, Klaipėdos žvejybinis
ir prekybinis laivynai. Kol kas dar nėra suskaičiuota, kiek kainavo šis
žygis. Tiksliai nežinoma ir kiek per 13 mėnesių bei vieną savaitę
suvalgyta maisto. Beje, paskutinį iš Lietuvos įsidėtą gaminį -
Klaipėdos mėsos kombinato troškintos kiaulienos dėžutę - vyrai suvalgė
jau netoli namų, Kanarų salose. O specialiai šiam žygiui Klaipėdos
duonos kombinato iškeptos duonos užteko iki Australijos.
Į klausimą, kaip įgula įvertino mūsų kolegos G. Pilaičio ruoštą maistą,
S. Kudzevičius atsakė, jog labai gerai, jokių priekaištų nėra. Tuo tarpu
pats Gediminas pasakė, jog visko buvo. Prie Australijos krantų jis net
buvo nusprendęs skelbti streiką ir pasiūlęs nepatenkintiems jo virtuve
imtis patiems gamintis valgyti.
Ar tiek laiko nedideliame plote išgyvenę žmonės neįkyrėjo vienas kitam,
ar būta konfliktų? Vyrai sako, kad visko pasitaikė, ypač kelionės
pradžioje, kai dar nežinoję viens kito charakterio, tačiau apie kokius
nors rimtus nesutarimus negalėjo būti nė kalbos. Daug jaukumo ir
draugiškumo antrojoje kelionės pusėje įgulai suteikė Reda Veitaitė.
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar dar kartą ryžtųsi tokiam žygiui, ši
Amerikos lietuvaitė pasakė, jog be jokios abejonės. Be to, ji
neketinanti savo buriavimo karjeros apvainikuoti šia kelione, nes
svajoja apiplaukti aplink visą Žemės rutulį. Psichologiškai tris
mėnesius bendrauti vien su vyrais nebuvę labai sunku, tačiau pati save
pagavo, jog išlipusi kuriame nors uoste kalbėtis stengdavosi tik su
moterimis.
Paklausti, kuo trumpindavo ilgus mėnesius jūrose ir vandenynuose, vyrai
papasakojo, kad iš pradžių lošdavę kortomis, po to skaitę knygas, klausę
muzikos (turėjo apie 200 audiokasečių), o kai Bostone lietuviai
padovanojo kompiuterį, daugelis įgulos narių ėmė juo žaisti įvairius
žaidimus.
Apie ateities planus įgulos nariai nieko konkretaus pasakyti negalėjo.
Pirmiausia reikia pailsėti. Kol kas neaišku, kas toliau plaukios
„Lietuva“. Jai reikia didelio remonto. S. Kudzevičius pasakė, jog
nenorėtų, kad šis laivas būtų privatizuotas. Reikia jį išsaugoti
ateičiai kaip pagrindinį įsimintino įvykio liudininką.