Pranešimus skaitys bei diskusijoje dalyvaus ir dr. Aušra Jurevičiūtė, dr. Audronė Veilentienė, dr. Jonas Vaičenonis, dr. Raimundas Kaminskas, VDU magistrantas Kęstutis Markevičius.
Bus surengta ekskursija, supažindinanti su prof. A. Voldemaro gyvenamąja vieta buvusiuose Lietuvos banko rūmuose, Maironio ir Kęstučio gatvių kampe ( čia dabar veikia Lietuvos banko Kauno skyrius).
A. Voldemaras gimė valstiečių šeimoje, Tverečiuje, Jo prosenelis buvo prancūzų kilmės Varšuvos bajoras, per Napoleono žygį likęs Lietuvoje ir vedęs lietuvaitę.
Baigęs Švenčionių trimetę mokyklą ir padirbęs raštininku, A. Voldemaras išvyko pas brolį į Sankt Peterburgą. Rengtis egzaminams stoti į gimnaziją jam padėjo Kazimieras Būga ir Antanas Smetona. Po gimnazijos baigė Peterburgo universitetą, stažavo Italijoje, Švedijoje, tapo Permės universiteto profesoriumi. Įstojo į Tautos pažangos partiją, buvo vienas pagrindinių Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos imperijos propaguotojų.
1918 m. A. Voldemaras grįžo į Lietuvą, tų pačių metų lapkričio 11 d. - gruodžio 26 d. vadovavo Ministrų Kabinetui (lapkričio 23 d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo). Buvo užsienio, krašto apsaugos ministrais, 1926 gruodžio 17 d. - 1929 rugpjūčio 23 d. vėl vadovavo Ministrų Kabinetui.
Nesutarė su Prezidentu A. Smetona, buvo jo nušalintas nuo pareigų. Apsigyveno policijos prižiūrimas Zarasuose ir rengė perversmą, kuriam nepavykus, A. Voldemaras nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Po 4 metų paleistas, su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos.
Sugrįžo į gimtinę 1940 m. birželį ir komunistinės valdžios buvo suimtas bei ištremtas. Vėl suimtas 1941 m. birželį, tardytas, kankintas, verčiant prisipažinti, kad yra vokiečių žvalgybos agentas.
A. Voldemaras mirė nuo išsekimo Butyrkų kalėjimo ligoninėje 1942 m. gruodžio 16-ąją.