Konferencijai 26 pranešimus parengė VDU, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos edukologijos universiteto bei kitų institucijų atstovai. Tyrinėtojai pristatys įvairios problematikos ir chronologijos Kauno istorijos fragmentus, šįkart didžiausią dėmesį sutelkdami karo istorijai, karo padariniams bei gyventojų reakcijoms, iškilus karinėms grėsmėms ir senajame, ir naujajame Kaune.
Anot organizatorių, didelis pranešėjų dėmesys skirtas jubiliejinei sukakčiai. Archeologas Algirdas Žalnierius apibendrins žinias apie pirmąją Kauno pilį, istorikas dr. Vytas Jankauskas mėgins paaiškinti, kodėl Vaidotas Kęstutaitis vadovavo Kauno pilies gynybai, doc. dr. Valdas Rakutis analizuos Naujojo Kauno (Gotteswerderio) pilies strateginę reikšmę.
Visuomenei bus pristatyti senojo Kauno ryšiai, laivybos Nemunu reikšmė, XVII a. vidurio karo padariniai, aptartos kauniečių laikysenos Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir prancūzmečio akivaizdoje, supažindinta su karo veiksmais Kaune ir jo apylinkėse, bus nagrinėjamos Lietuvos Respublikos kariuomenės organizavimo, pulkų, karininkų, Antrojo pasaulinio karo, karinių pastatų, fortifikacijos bei kitos temos.
Renginio svečiai turės galimybę išgirsti pranešimą ir svečio - išsamiausiai bei plačiausiai napoleonmečio epochą Lietuvoje tyrinėjusio prof. habil. dr. Darjušo Navroto (Dariusz Nawrot, Šlionsko universitetas, Lenkija) žodį. Mokslininkas parengė pranešimą „Didžioji armija Kauno mieste ir paviete 1812 m.“ (Wielka Armia w Kowne i na Kowienszczyznie w 1812 roku).
Muziejuje vykstantis toks renginys yra tradicinis, ši konferencija - jau 16-oji. Tęsdami Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją, ją organizavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras bei klasteris „Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai“. Renginio globėja - Kauno miesto savivaldybė.
Konferencija darbą baigs penktadienį.