Tokią nuomonę Lietuvos Vyriausybės vadovas išsakė
atsakinėdamas į Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ klausimus
apie lenkų tautinės mažumos problemas ir dvišalius Vilniaus ir
Varšuvos santykius.
„Neseniai suskaičiavau, kad per pastaruosius du šimtmečius
mūsų šalyje įvyko apie 30 skaudžių įvykių. Tai buvo alinantys
šalį karai ir ne itin sėkmingai pasibaigę sukilimai. Istorinė
Lietuvos atmintis gyva. Visi išaugome mokydamiesi iš nelegalių SSRS
laikotarpiu buvusių tarpukario istorijos vadovėlių, kuriuose buvo
parašyta, kad Lietuvos ribos siekė nuo Baltijos jūros iki Juodosios
jūros. Dalis gyventojų mano, kad jau 400-500 metų nuolat ko nors
netenkame, todėl ir yra tokie nepatiklūs ir atsargūs su kaimynais
ir nenori nusileisti mažumoms“, - cituojamas Lietuvos premjeras.
„Įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, mūsų naudai pasikeitė
geopolitinė regiono padėtis. Tačiau ne visi taip mano. Lietuvai
itin nepasitiki savimi. Galbūt turime dar 40 metų bristi per
dykumą, kad pagaliau įsitikintume, jog esami laisvi ir niekas mums
negresia“, - kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau, pasak jo, „jaunoji lietuvių karta mąsto jau kitaip“.
„Gebame, tarkime, diskutuoti apie politikos, verslo ir mokslo
planus ateinančiam dvidešimtmečiui. Tačiau pagrindinis mūsų
tikslas - įveikti nevisavertiškumo kompleksą. Turime tikėti
Lietuvos sėkme įveikiant pasaulinę konkurenciją. Tikiuosi, kad kai
gebėsime labiau pasitikėti savimi, išspręsime net ir tokią
problemą, kaip raidelės „w“ įtraukimas į mūsų abėcėlę,
rašant lenkiškas pavardes“, - sakė premjeras.
Jis taip pat pažymėjo, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos
santykiai buvo intensyvesni prieš abiem šalims įstojant į NATO bei
Europos Sąjungą, „nes turėjome bendrų tikslų ir interesų“.
Į klausimą, ar dabar bendrų tikslų šalys nebeturi, A. Kubilius
atsakė: „Turime, bet vis dėlto daugiau reikalų tvarkome Briuselyje,
o ne tarpusavyje“
„Tad mūsų santykiai daugiau apsiriboja simboliniais ar
istoriniais dalykais. Tačiau esu tikras, kad jie netrukus pasikeis ir
bus kitokie. Per pastaruosius 20 metų abiejų šalių politika bei
ūkis tapo susieti su Europos Sąjunga. Įstojome į NATO, bet
nepavyko įsilieti į ES infrastruktūrą. Vis dar turime pasenusius
geležinkelius, vamzdynus, kelius... Būtent tai ir galėtų tapti
bendra ir reikšminga mūsų tarpusavio santykiams“, - kalbėjo
premjeras.
Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija, įgydama vis didesnį svorį
ir reikšmę Europos Sąjungoje, turėtų „deramai elgtis su tais,
kurie nėra taip aukštai“.
„Jeigu bet kuris iš kaimynų reikalauja iš lietuvio per daug
aštriai, tai dažniausiai lietuvis užsidaro savyje ir nieko nedaro“,
- pažymėjo A. Kubilius.
Vilniaus ir Varšuvos santykiai pastaraisiais metais yra įtempti
dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir
pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.