Jie tik ką apkabino ir atgal į Kauną išlydėjo Motinos dienos proga lankiusią dukrą. „Turime dar du sūnus, jie gyvena už kelių kilometrų, atrama ir parama yra arti“,- džiaugiasi buvę pedagogai, nuo 1966-ųjų Bitėnų pradinukus mokę skaityti, rašyti ir pažinti savo legendinio krašto gamtą ir istoriją.
Abu šie buvę pedagogai prieš 14 metų yra pelnę Šilutės rajono savivaldybės tarybos įsteigtą „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimą už krašto garsinimą ir indėlį į kultūros paveldo puoselėjimą.
Abu jie tebegyvena tame pačiame name, kuriame veikė mokykla ir pirmasis sovietmečiu (1981) įsteigtas lietuviškos spaudos leidėjo Martyno Jankaus (1858-1946) memorialinis muziejus. B.ir K. Žemguliai buvo aktyvūs jo steigėjai, turtintojai ir prižiūrėtojai.
Tad pas ką daugiau galima buvo praėjusį sekmadienį, Spaudos dienos išvakarėse, užsukti ir šnektelti, radus užrakintas dabartinio M. Jankaus muziejaus duris? Jis keliolika metų veikia autentiškai atstatytame (Šilutės rajono biudžeto lėšomis. - Red.) Jankų šeimos name už kelių šimtų metrų nuo buvusios mokyklos.
„M. Jankaus muziejus sovietmečiu be profesoriaus Domo Kauno, dailininkės Evos Labutytės ir žurnalisto Bernardo Aleknavičiaus pastangų nebūtų buvęs įkurtas, o mūsų indėlis yra kukliausias“,- prisimena trijų dešimtmečių senumo istoriją B. Žemgulienė.
Ir džiaugiasi nuoširdžiais ryšiais su M. Jankaus vaikaite Ieva, dabar gyvenančia Klaipėdoje ir lankančia visų artimųjų kapus Bitėnų ir Šilėnų kapinaitėse. Prieš porą metų Bitėnų–Šilėnų kapinės jos ir Rambyno regioninio parko direkcijos iniciatyva buvo sutvarkytos, išvalytos, I. Jankutė savo lėšomis pastatė jose paminklą.
Ir dėkojo visiems, kas prisidėjo fiziniu ar organizaciniu darbu, informacijos sklaida. Už talkas -Valstybės sienos apsaugos tarnybos Bardinų užkardos pasieniečiams, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos, Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotojams, Bitėnų kaimo gyventojams Žemguliams, Karkleliams, Andriui Tolvaišai ir kaimo vaikams.
Bitėnų kaimo šviesuolio M. Jankaus gyvenimo ir amžinojo poilsio vietą lankančiųjų sekmadienį buvo ne vienas. Žmonės važiavo ir šeimomis, ir draugų kompanijomis. Ne visi, kaip šių eilučių autorė, užsuko pagarbos žodžius ištarti muziejaus steigėjams B. ir K. Žemguliams, bet užkalbintieji prie Rambyno sakė tuo, ką pamatė ir patyrė, vis tiek nenusivylę.
„Išpuoselėta aplinka, atvira erdvė aplink meno kūrinius, tarp kurių – ir nutapytas M.Jankaus portretas, ir metalo plastikos darbai „Skaitytojas“ bei „Knygnešys“ liudija gyvąją atmintį, primena sunkų spaudos darbininkų nueitą kelią“,- žurnalistei sakė užkalbinti tauragiškiai Jolita ir Egidijus.
M. Jankus savo spaustuvėse Ragainėje, Tilžėje ir Bitėnuose 1889-1912 metais išspausdino 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Knygnešiai, persekiojami carinės Rusijos žandarų, rizikavo savo gyvybe ir nešė iš šio Rytų Prūsijos kaimelio leidinius į rusinamą Lietuvą. Tarnystė tautiniam sąjūdžiui padėjo išsaugoti lietuvybę.
Kas beketintų išsileisti į kelionę 19-20 amžiaus knygnešių keliais pro Bitėnus ir Rambyną,- nenusivils. Nemuno, Jūros slėniai žavūs žalumo šviežumu ir ievų, klevų, sodų, darželių žydėjimu. Pakeliui pravartu užsukti ir į Vilkyškius bei Šereitlaukį, užkopti ant piliakalnių.
Visur – plataus masto atnaujinimo darbai, rekonstruoti takai, laiptai, apžvalgos aikštės, informaciniai ženklai, naujam gyvenimui prikeliami kultūros ir istorijos paminklai. Europos Sąjungos paramos lėšų šiose saugomose teritorijose jau įdėta daug, ir turistų srautai jais noriai naudojasi. Neužilgo duris atvers ir naujasis Rambyno regioninio parko lankytojų centras.
Gal tik takas į Raganų eglę, 130-140 metų amžiaus, 32 metrų aukščio 17 kamienų gamtos paminklą, galėtų būti saugesnis - lieptas per šlapžemę vietomis supuvęs, turėklai išlūžę.