„Žvelgiant į tuos 1972-ųjų metų įvykius ir R. Kalantos auką,
mes galime matyti, kad simboliškai susijungia du labai svarbūs
Lietuvos visuomenei dalykai: iš vienos pusės buvo atstovaujamos
tautinės vertybės, bet kartu tai buvo tos jaunimo kultūros
išraiška - tradicinis tautiškumas susijungė su vakarietiškomis
kultūrinėmis tendencijomis,“ - diskusijoje kalbėjo politologas
Rytis Bulota.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Linas Saldukas
prisiminė, kad 1972-ųjų įvykiai buvo viena iš nedaugelio į
užsienį apie Lietuvą patekusių žinių, sulaukusi pasaulio
žiniasklaidos dėmesio. Prisiminimais dalijosi to meto Kaune
vykusiuose neramumuose dalyvavusieji ar juos atsimenantieji.
Kai kurie diskusijos dalyviai pabrėžė, kad prisitaikiusiai prie
sistemos visuomenės daliai buvo, o kartais ir tebėra, lengviau
galvoti, kad R. Kalantos poelgis buvo išprovokuotas psichinės ligos.
Parodos „Troškę laisvės - dėvėję džinsus“ rengėjai sakė
ja norėję perteikti idėjas, kuriomis gyveno ano meto jaunimas.
Pirmojoje salėje lankytojus pasitinka ano meto idėjas ir Lietuvos
jaunimui įtaką dariusias Vakarų grupes atspindintys koliažai,
autentiškos ano meto nuotraukos.
Antroji parodos salė įrengta lyg kambarys, perteikiantis, kaip
gyveno ano meto valdžios pyktį užsitraukę, chuliganais vadinti
„gėlių vaikai“: ant fotelio guli platūs džinsai, iš plokštelės
skamba legendinės JAV septintojo dešimtmečio roko grupės „The
Doors“ muzika.
„Mes gyvenome hipių idėjomis, nešiojome džinsus, kuriuos buvo
beprotiškai sunku gauti. Važiuodavome į Estiją, nes jie pradėjo
gaminti gėlėtus marškinius, klausėmės „Radio Prague“, „Laisvosios
Europos“, „Radio Luxemburg“, - prisiminimais dalijosi Vytauto
Didžiojo universiteto Karo muziejaus istorikas Algimantas Dautartas.
R. Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją,
susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje 1972 metų gegužės 14
dieną. Po jo laidotuvių jaunimas Kaune surengė protesto
demonstraciją.
Antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių
Sovietų Sąjungos mastu. Valdžia prieš manifestantus, be milicijos,
metė ir desantininkų bei saugumiečių būrius.
Žinia apie Lietuvoje kilusius neramumus, nepaisant kompartijos ir
KGB bandymų ją nuslopinti, plačiai pasklido Vakaruose ir tarp
sovietinių disidentų.