Į Kalniškės mišką (Lazdijų rajonas), kur mūšio vietoje įrengtas aukų atminimui pagerbti skirtas Didvyrių kalnelis, susirinkę kariškiai, politikai, mūšyje žuvusių rezistentų artimieji maloniai nustebo, pamatę nelauktus svečius – žinomą žurnalistą ir scenaristą Aleksandrą Matonį bei dokumentinių filmų režisierių, kino ir televizijos operatorių Juozą Matonį.
Atvykėliai neslėpė, kad jų vizito tikslas – pradėti rinkti medžiagą būsimam dokumentiniam pilnametražiniam filmui apie šioje vietoje 1945-ų metų gegužės 16-ą dieną įvykusį mūšį tarp Jono Neifaltos – Lakūno vadovaujamų Lietuvos partizanų ir NKVD okupantų armijos padalinių.
Svečius į didžiausio Lietuvos pasipriešinimo prieš sovietinius okupantus mūšio vietą atlydėjęs iš Lazdijų kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis teisininkas Vaidas Šalaševičius lrytas.lt sakė didžiuojąsis, jog pavyko prikalbinti žinomus dokumentininkus imtis istorinio įvykio įamžinimo ekrane darbų.
“Kalniškės mūšis, kuriame už Lietuvos laisvę didvyriškai žuvo 44 Lietuvos kovotojai, vyko netoli mano gimtojo Mikniškių kaimo. Jaučiau pareigą prisidėti prie šio įvykio įamžinimo ir palikimo ateities kartoms”, - sakė V. Šalaševičius.
Filmavimo darbus Matoniai ketina pradėti jau ateinančią vasarą, kai pabaigs šiuo metu kuriamą filmą apie Žalgirio mūšį.
Dokumentinis filmas apie Kalniškės mūšį bus antrasis iš dokumentininkų suplanuoto 30 dokumentinių filmų ciklo apie didžiuosius lietuvių laimėtus mūšius per visą šalies gyvavimo istoriją.
Apie Kalniškę
1945 metų gegužės 16–17 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių.
Apie 100–120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – apie keturi šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų – 62) partizanų. Iš jų žinomi: Adomas Alesius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas Ažukas, Jurgis Balčiūnas-Ugnis, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonardas Botyrius-Tarzanas, Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras Čižikas-Ąžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Dambauskas-Tauras, Vitalijus Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Kazakevičius, Julius Klimavičius-Kranklys, Jonas Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis- Berželis, Petras Kvedaravičius-Kiškis, Vincas Leskevičius-Bajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ąžuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Bronius Onuškevičius, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas, Vytautas Pavilonis-Vasaris, Antanas Pečkys, Jonas Pockevičius-Ąžuolas, Bronius Ravaitis, Pranas Rekštys, Konstantinas Šolgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vytautas Vaišnys-Romanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venclauskas-Alksnis, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Antanas Voska-Šarka ir Edvardas Žukauskas-Uosis. (Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).
Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Partizanų palaikai buvo atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje, po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje.
1988 m. partizanų palaidojimo vietoje pastatytas kryžius. Vietą pažymėjo ir kryžių pagamino bei pastatė Kalniškės mūšio dalyvis Edmundas Austrevičius.
Po metų partizanų palaikai perlaidoti Simno kapinėse. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje pastatytas paminklas žuvusiesiems.
Kiekvienais metais gegužės viduryje į mūšio vietą Kalniškės miške pagerbti per mūšį žuvusių partizanų atvyksta rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, visi, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.
Prieš keletą metų, pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, Lazdijų rajono savivaldybė nutiesė asfalto įvažiavimą nuo pagrindinio kelio Lazdijai – Krosna iki Kalniškės mūšio vietos, Didvyrių kalnelyje įrengė sceną, suoliukus, teritoriją elektrifikavo.