„Nenorime, kad tą sietų su universitetu. Kai pamatėme, kad
pradėta interpretuoti įvariai, pasakėme, kad gali būti ir kitos
erdvės“, - BNS antradienį sakė universiteto rektorius prof. Zigmas
Lydeka.
„Nenorime dalyvauti tam tikruose dalykuose, kur net valstybiniame
lygmenyje reikėtų turėtų vienoką ar kitokią poziciją.
Universitetas nenori būti tas, kuriam kažką reikėtų aiškintis“,
- sakė jis.
Oficialiame rašte, kurio kopiją gavo BNS, rektorius nurodo, kad
„apie šį renginį nebuvo informuotas Rektoratas ir Vytauto Didžiojo
universitetas laikosi pozicijos neorganizuoti neakademinių renginių
universitetinėse erdvėse“.
Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus
vedėja Angonita Rupšytė BNS antradienį sakė, jog galima kita
konferencijos vieta dar derinama.
Konferencija-minėjimas VDU Katalikų teologijos fakulteto
salėje planuota šeštadienį, J. Brazaičio laidotuvių ceremonijos
išvakarėse.
J. Brazaičio, kuris iki karo turėjo Ambrazevičiaus pavardę,
palaikai į Vilnių iš JAV bus parskraidinti ketvirtadienį. Kauno
Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje jie bus perlaidoti
sekmadienį.
Tarpukariu aktyviai lietuvių literatūrą tyrinėjęs,
universitete dėstęs J. Brazaitis, tuo metu turėjęs Ambrazevičiaus
pavardę, 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą įsitraukė į
pogrindžio veiklą.
Prasidėjus sovietų ir nacių karui, Lietuvoje įsiplieskė
sukilimas, o J. Brazaitis ėmė vadovauti Laikinajai vyriausybei, kuri
1941 metų birželio 23-ąją paskelbė apie nepriklausomos valstybės
atkūrimą.
Tačiau vokiečiai nesirengė nusileisti lietuvių siekiams būti
savarankiškiems, įvedė savo valdžią, ir, atsisakiusi tapti
vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5
dieną savo veiklą sustabdė.
Lietuvos laikinoji vyriausybė ir sukilimo organizatoriai yra
sulaukę priekaištų dėl bendradarbiavimo su naciais, siekiant
atkurti nepriklausomybę, ir dėl to, kad garsiai nepasmerkė žydų
žudynių, taip pat dėl priimtų dokumentų, kurie diskriminavo
žydus.
Pats J. Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai
veikė antinacistiniame pogrindyje.
Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę
į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai,
pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines
Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.
J. Brazaitis mirė 1974 metais, palaidotas Putnamo vienuolyno
kapinėse, Konektikuto valstijoje.
Lietuvos Vyriausybė finansavo J. Brazaičio palaikų
perlaidojimą, tačiau valstybės vadovai ceremonijose neketina
dalyvauti.