Trečiadienį Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pranešė Seimui, kad universiteto patalpose neleis rengti šeštadienį planuotos konferencijos, skirtos Lietuvos laikinosios vyriausybės ir jos pirmininko Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) veiklai 1941 m. birželį – rugpjūtį.
Ketvirtadienį J. Brazaičio palaikai iš Amerikos bus atgabenti į Lietuvą, sekmadienį, gegužės 20 dieną perlaidoti Kaune.
„Nenorime, kad tai būtų siejama su universitetu. Kai pamatėme, kad šis renginys pradėtas įvairiai interpretuoti, atsisakėme suteikti universiteto erdves“, – sakė VDU rektorius Zigmas Lydeka.
Rašytojas, aktorius Arkadijus Vinokuras teigė, jog Lietuvos ir tarptautinė žydų bendruomenė neigiamai reaguoja į Laikinosios vyriausybės ir 1941 metų antisovietinio sukilimo Lietuvoje išaukštinimą.
Manoma, kad dalis sukilėlių dalyvavo žydų žudynėse, Laikinoji vyriausybė, norėdama įtikti vokiečiams, išleido žydus diskriminuojančių įstatymų, nors jie realios galios neturėjo.
Istorikas Liudas Truska mano, kad J. Brazaičio palaikus geriau būtų palikti ilsėtis ramybėje – anot profesoriaus, senų kaulų tampymai neretai sukelia nereikalingas aistras.
„Laikinoji vyriausybė iš tikrųjų parengė ir paskelbė antisemitinių dokumentų. 1941 metų birželio 30 d. buvo priimtas nutarimas įsteigti žydų koncentracijos stovyklą Kauno VII forte. Turėta omenyje getas. Tų pačių metų rugpjūčio pradžioje priimti Žydų padėties nuostatus, pagal juos prieš lietuvių tautą nusikaltę žydai turėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, likusieji uždaryti gete. Bet tai buvo niekiniai popieriai, nes vokiečiai Laikinosios vyriausybės nepripažino ir ją greitai išvaikė“, – pasakojo L. Truska.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti birželio sukilimą ir Laikinosios vyriausybės veiklą, L. Truska atsakė: „Nevienareikšmiškai. Po pirmosios sovietų okupacijos baisybių didelė dalis Lietuvos gyventojų karo pradžioje palaikė vokiečius, siejo su jais laisvės viltis. Tai buvo klaida, nes vokiečiai nė negalvojo atkurti Lietuvos valstybės. Lietuvius manyta pavergti, ištremti, asimiliuoti, kaip ir kitas okupuotų šalių tautas.“
Nors J. Brazaičio perlaidojimui Kaune buvo manoma suteikti oficialų valstybinį statusą, aukščiausieji valstybės vadovai apsigalvojo. Lrytas.lt žiniomis, vykti į Kauną ir dalyvauti J. Brazaičio perlaidojimo iškilmėse Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje neketina nei Seimo pirmininkė Irena Degutienė, nei ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
J. Brazaičio palaikų perlaidojimo projektui Vyriausybė pritarė šių metų sausio 24 dieną, skyrė 30 tūkst. litų.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tvirtino dalyvausiantis perlaidojimo ceremonijoje, nes tai numatyta jo dienotvarkėje iš anksto. Kauno meras sakė nemanąs, jog J. Brazaičiui tenka dalis atsakomybės už žydų holokaustą, tai neįrodyta.
„Dar 1974 metais JAV Kongreso pakomitetis paskelbė, jog nėra įrodymų, kad J. Brazaitis būtų talkinęs naciams žudant žydus“, – sakė A. Kupčinskas.
Kauno vicemeras, jaunalietuvių vadas Stanislovas Buškevičius pabrėžė, jog J. Brazaičio perlaidojimo iškilmėse dalyvaus ne tik kaip miesto valdžios atstovas, bet ir kaip lietuvis patriotas.
„Nesąmonė sakyti, jog Laikinoji vyriausybė buvo aklas nacių įrankis ir prisidėjo prie holokausto. Taip, buvo keli negeri dokumentai, bet ar matėte idealią, klaidų nedarančią vyriausybę? Jos idėja buvo kilni, atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tarkime, aš statau vaikų namus, bet garsiai keikiuosi. Ar gerą darbą darau, ar blogą? Keiktis, žinoma, negerai, bet statyti vaikų namus – gerai“, – vaizdingais palyginimais savo poziciją pagrindė S. Buškevičius.
Jaunalietuvių vado teigimu, birželio sukilimas nuplovė pasidavimo be šūvio rusų okupantams 1940-siais gėdą.
S. Buškevičiaus iniciatyva po Nepriklausomybės atkūrimo Birželio 23-sios vardu buvo pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.
J. Brazaičio (Ambrazevičiaus )vyriausybė prasidėjus sovietų ir nacių karui 1941 metų birželio 23-ąją paskelbė apie nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Tačiau nacių okupantai jos nepripažino ir rugpjūčio 5 dieną Laikinoji vyriausybė nustojo veikti.
Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė ir sukilimo organizatoriai yra sulaukę priekaištų dėl bendradarbiavimo su naciais, siekiant atkurti nepriklausomybę, ir dėl to, kad garsiai nepasmerkė žydų žudynių, taip pat dėl priimtų dokumentų, kurie diskriminavo žydus.
Pats J. Brazaitis ir kai kurie kiti jo vyriausybės nariai vėliau nacių okupacijos dalyvavo pasyvios rezistencijos veikloje.
J. Brazaitis mirė 1974 metais, palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje.