Prieš porą dienų kapinėse iškilęs klaipėdiečio skulptoriaus Algirdo Boso
sukurtas granito paminklas „Prūsų Lietuvos ainiams“ vaizduoja Šv.
Mariją, gedinčią po žeme atgulusių šio krašto senbuvių - mažlietuvių,
kurių palikuonis karo vėtros išbarstė po visą pasaulį.
„Stengiausi, kad darbas atspindėtų krašto istoriją ir gyvenimo realybę“,
- kalbėjo Mažosios Lietuvos praeičiai neabejingas skulptorius, dar
sovietmečiu sukūręs drąsų, nuostabių formų paminklą anapus Nemuno
gyvenusiam lietuvių raštijos pradininkui Martynui Mažvydui.
Bitėnų-Šilėnų kapinėse aplinkinių kaimų gyventojai kelis šimtmečius
laidojo savo artimuosius. Pamatę atidengtą paminklą, žmonės kalbėjo,
kad jis kažkuo primena kitą Mažosios Lietuvos įžymybę - Klaipėdos
Teatro aikštėje ant kolonos stovinčios Toravos Anikės skulptūrą.
Pašventinęs paminklą Vilkyškių evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas
Mindaugas Kairys pažymėjo, jog čia palaidota daug garbingų žmonių. Tarp
jų - Mažosios Lietuvos patriarcho, visuomenės veikėjo, šviesuolio,
knygų leidėjo ir Bitėnų spaustuvininko Martyno Jankaus giminaičiai.
Prie pat Nemuno įkurtos kapinės po Antrojo pasaulinio karo irgi
neišvengė tragiškos lemties - vandalai jas išrausė, sudaužė visus
kryžius ir antkapius, o po to sulygino su žeme. Apie tai, kad čia
palaidoti žmonės, primindavo tik keli kauburėliai.
Išniekintas kapines ėmė gaivinti M. Jankaus vaikaitė Ieva Jankutė. JAV
gyvenusi moteris prieš kelis metus grįžo į gimtinę, kurioje prabėgo jos
vaikystė.
Artimųjų kapų ieškojusi moteris, išvydusi mišku apžėlusius
kapines, pašiurpo - iš kitur atsikėlę naujakuriai jose grybaudavo.
„I. Jankutės rūpesčiu iškirsti medžiai ir krūmai, kapinės aptvertos
tvora, pastatyti vartai, memorialinė lenta su čia palaidotų žmonių
pavardėmis. Mecenatė sumanė ir lėšomis rėmė paminklo statybą“, -
kalbėjo Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Tvarkant nusiaubtas kapines atkasta keturiolika į žemę užkastų
antkapinių paminklų, kryžių liekanų. Dabar kapavietės prižiūrimos,
visi radiniai pagarbiai saugomi.
I.Jankutė svajoja čia pastatyti dar vieną paminklą Ragainėje (dabar -
Nemanas) gyvenusiam M.Mažvydui, kurio kapas neišliko. Manoma, kad jis
palaidotas kumunaliniu namu paverstos bažnyčios šventoriuje.
Ragainės parapijai priklausiusias Bitėnų-Šilėnų kapines ir bažnyčią
anapus Nemuno, kurioje kunigavo M.Mažvydas, skiria kilometras.
Kapų plėšikai ieškojo lobių
Bitėnų-Šilėnų kapinės labiausiai nukentėjo 1972 metais - jas nusiaubė
Napoleono kariuomenės prie Rambyno kalno neva paslėptų lobių ieškoję
sovietiniai kariškiai.
Pagėgiškiai dar prisimena, kaip kapines rausė iš Leningrado atgabenta
sunkiasvorė technika. Tada apylinkės iki pat Mikytų kryžkelės buvo
aptvertos ir saugomos, kad niekas nematytų, ką veikia kapų plėšikai.
Išdaužius antkapius ir kryžius šimtametės 30 arų ploto kapinės buvo
sulygintos. Po to jas dar niokojo vietiniai lobių ieškotojai.
Pagėgių savivaldybėje yra 133 apleistos senosios kapinės.
˙