Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienio rytą padėtos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio kapinėse.
Dieveniškių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. Vidudienį -
minėjimo renginys pasieniečio žūties vietoje Krakūnuose.
Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio
pasieniečio atminimą Dieveniškių kilpoje esanti Valstybės sienos
apsaugos tarnybos (VSAT) užkarda pavadinta G. Žagunio vardu. Taip
ji pavadinta minint 9-ąsias G. Žagunio žūties metines, kai vyko
šios tuomet naujos VSAT užkardos atidarymas. Užkardoje taip pat
atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.
2004 metų lapkritį G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo
atidengtas granitinis paminklas - ant pjedestalo iškilusi beveik
penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį
ir išėjusį žmogų.
G. Žagunis gimė 1957 metais birželio 20 dieną Pakruojo rajone,
Rozalimo kaime, mokėsi Trakuose ir Lentvaryje. Baigęs Vilniaus
statybos technikumą dirbo darbų vykdytoju, inžinieriumi
statybininku, vyresniuoju techniku statybininku. Nuo 1984 m.
tarnavo Vidaus reikalų ministerijos Vyriausybinių ir valstybinių
pastatų apsaugoje, iš šios tarnybos atleistas 1989 metų už politinę
veiklą - būrė Sąjūdžio rėmimo grupę.
Pasienio tarnybą G. Žagunis pradėjo 1990 metais lapkritį. 1991 metų
vasarį buvo paskirtas Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro
pamainos viršininku. Pusmetį iki savo žūties budėjo Krakūnų kelio
poste. Tuo metu SSRS kariškiai padeginėjo Lietuvos pasienio postus,
terorizavo čia dirbusius pareigūnus.
1991 metų gegužės mėnesį Šalčininkų užkardos ruože susidarius
pavojingai situacijai buvo nuspręsta laikinai nebudėti šios
užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į
saugesnes vietas. Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio.
Savo tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko
budėti. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, - pridūrė jis.
Lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį G. Žagunio tykojo
mirtis - iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti vyrai nutraukė jauno
žmogaus gyvybę.
G. Žagunis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia
Sausio 13-osios ir Medininkų aukų.
2008 metais VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą
„Pasienietis Gintaras Žagunis - laisvės gynėjo kelias“.
G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio
Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių „Žvaigždės“ ordinu, Sausio
13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT
atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai 85“.