Valdovų rūmų vertybės žadina baltarusių smalsumą

„Mūsų paveldas bendras, tad norime, kad Vilniuje atidaromi Valdovų rūmai būtų savi ir baltarusiams, ukrainiečiams, lenkams, kitoms tautoms, kurios sudarė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK)“, - parodos paskirtį apibūdino Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Į parodos atidarymą Minsko muziejuje susirinko kaip niekada daug žmonių. V. Dolinskas juos pasveikino ir parodą pristatė baltarusių kalba.

Iniciatyvą surengti tokią parodą parodė kaimynai - Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus.

„Lietuvoje gal mažai informacijos, bet Baltarusija išties daug dėmesio skiria paveldui. Maždaug prieš metus atidaryta restauruota Miro pilis, birželį turėtų atverti duris Nesvyžiaus pilis, yra planų atkurti Gardino pilis - ir senąją, ir naująją.

Atstatomos cerkvės, bažnyčios, kaip, pavyzdžiui, svarbus jėzuitų centras Vitebske“, - apie Baltarusijos paveldosauginį judėjimą pasakojo V. Dolinskas.

Atkuriamiems objektams baltarusiai ieško kuo autentiškesnių eksponatų, tačiau tokių vertingų kaip lietuviai kol kas neturi. Tad jiems buvo smalsu pamatyti, kaip atrodo vertybės, atspindinčios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių dvaro prabangą, meninį skonį.

Parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sudaro trys pagrindinės dalys.

Pirmos dalies aštuoniolikoje gausiai iliustruotų stendų apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma svarbiausia ikonografinė medžiaga, pristatomi tyrimai, įdomiausios radinių grupės, muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir būsimų ekspozicijų koncepcija.

Šią parodos dalį praturtina 2006 m. sukurtas ir jau Lenkiją bei Vokietiją aplankęs Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių komplekso maketas, taip pat XVI ir XVII a. Vilniaus pilių panoraminiai vaizdai iš Georgo Brauno ir Franso Hogenbergo bei Tomaszo Makowskio graviūrų.

Antroje ir trečioje parodos dalyse rodomi autentiški Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių eksponatai - 99 įspūdingiausi archeologijos radiniai bei 19 taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybių.

Rengdami parodą lietuviai stengėsi parinkti eksponatus, kurie būtų įdomūs baltarusiams.

Čia galima išvysti Gardino, Lietuvos Brastos - miestų, kurie yra šiandieninėje Baltarusijoje, - grafinius vaizdus, Upsalos bibliotekoje esančio LDK žemėlapio, kurio originalą švedai, ko gero, pavogė iš Nesvyžiaus rūmų dar XVII amžiuje, kopiją.

Bene svarbiausias parodos akcentas - archeologinių radinių ekspozicija, atskleidžianti gotikos, renesanso ir baroko laikotarpiais rūmuose buvusią prabangą.

„Tokio rango eksponatų kaip kokliai su valdovų heraldiniais simboliais bei inicialais, didikų herbais, mitologinėmis ir religinėmis scenomis, augaliniais motyvais jie neturi“, - pabrėžė V. Dolinskas.

Be architektūrinių elementų, pristatomis XIV-XVI a. buities įrankiai, žaislai bei žaidimai, papuošalai, karybos elementai.

Interjero vertybių, kurios ateityje papuoš atkurtų Vilniaus rūmų menes, parodoje apie 20, bet jie dideli, užima daug vietos ir daro įspūdį. Labiausiai akį traukia du gobelenai, išausti Flandrijoje XVI a. pabaigoje ir XVII amžiuje.

„Prieš keletą metų baltarusiai Vakarų Europos rinkoje įsigijo gobelenų savo atstatomiems rūmams. Bet jie prastesni, vėlyvesni, tad muziejininkai labai pageidavo, kad pas juos atvažiuotų bent vienas kitas išties aukšto meninio lygio darbas“, - sakė V. Dolinskas.

Greta gobelenų lankytojai gali apžiūrėti keletą XVI-XVII a. baldų - puošniai drožinėtų itališkų kasonių (skrynių), apie 1625-1675 m. Vokietijoje pagamintą stalą bei keturias XVII a. kėdes.

Tokio laikotarpio baldų baltarusiai neturi, kaip ir neturėjo lietuviai iki buvo pradėta formuoti Valdovų rūmų kolekcija. „Paroda nedidelė, bet įvairi. Minsko muziejuje sukūrėme mažutį interjerą, stenduose papasakojome visą Valdovų rūmų istoriją nuo pradžios iki atkūrimo.

Reikia tikėtis, kad paroda sudomins Baltarusijos kultūros visuomenę, pritrauks turistų į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jos centre vėl stovinčius atkurtus bendrų valdovų rūmus“, - vylėsi V.Dolinskas.

* * *

Ši Valdovų rūmų muziejaus paroda - pirmas po nepriklausomybės atkūrimo didesnės apimties muziejinis projektas su Baltarusija ir pirmas platesnis Lietuvos paveldo pristatymas šioje šalyje.

2003 m. iš Baltarusijos į Lietuvą buvo atkeliavę keletas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų portretų, kurie buvo eksponuojami Vilniaus paveikslų galerijoje.

Valdovų rūmų muziejus aktyviai bendradarbiauja su kolegomis Baltarusijoje, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi bei Nesvyžiaus nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu.

Valdovų rūmų muziejaus specialistai nuolat konsultuoja Baltarusijos kolegas, atkuriančius Miro ir Nesvyžiaus istorines rezidencijas.

Baltarusijos sostinėje paroda veiks visą vasarą iki rugpjūčio 26-osios.