„Tai akivaizdus įrodymas, kad per ketverius metus šis įstatymas
Vyriausybei visai nerūpėjo“, - trečiadienį Vyriausybės sprendimą
sudaryti specialią komisiją, kuri rengs derybines nuostatas ir
veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos
padarytą žalą, BNS komentavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.
„Vertinu tai, kaip tuščią politikavimą ir priešrinkiminius
judesius bei bandymus išnaudojant valstybės resursus daryti pigų
politikavimą“, - BNS teigė „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną, rinkimų kampanija jau yra
prasidėjusi.
Pasak V.Andriukaičio, įstatymas dėl okupacijos žalos
atlyginimo buvo priimtas 2000 metų pabaigoje konservatorių Seime tik
jų balsais.
„Jis priimtas kaip spąstai kitoms vyriausybėms, kad būtų
galima šaukti, jog jos nieko nedaro šiuo klausimu. Likimas
nusišypsojo, kad konservatoriai gavo galimybę patys jį
įgyvendinti. Kai pradėjome kritikuoti, kad nieko nedaro šiuo
klausimu, kad neturi instrumentų, kaip įstatymą įgyvendinti,
prieš birželio 14-ąją (Gedulo ir vilties dieną - BNS) norėdami
pateisinti savo neveikimą prieš savo rinkėjus ir maskuodami, kad
įstatymas iš esmės yra tuščias, ėmėsi imituoti veiklą“, -
kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys V. Andriukaitis.
Jis ir V. Mazuronis pabrėžė, kad tokie klausimai nesprendžiami
vienašališkai - tam būtinos derybos ir sutarimas su kita puse -
Rusija.
„Tokie dalykai daromi derybų tarp dviejų valstybių pagrindu.
Turi būti tarpvalstybinis sutarimas. O tuo keliu trejus su puse metų
nebuvo einama. Dabar bandoma pateisinti savo neveikimą. Vyriausybės
priimami sprendimai nebus vienpusiškai įgyvendinami, todėl tai, man
atrodo, kaip nereikalingas dirginimas valstybės lygiu“, - kalbėjo
V. Mazuronis.
Vyriausybė trečiadienį nutarė sudaryti specialią komisiją,
kuri rengs derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo
už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.
„(Komisijos - BNS) mandatas yra suformuluotas labai aiškiai -
parengti mūsų derybines pozicijas derybose su Rusija“, - po
Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius
Kubilius.
Pasak premjero, derybinė pozicija dėl žalos atlyginimo yra
reikšmingas ir reikalingas dalykas, ir šiuo aspektu reikia ieškoti
naujo dialogo su Rusija.
„Aš tikiuosi, kad ir Rusijos pusė su nauja vadovybe, su nauja
Vyriausybė ir prezidentu V.Putinu, išrinktu iš naujo, išties
žengs drąsiau savo istorijos įvertinimo keliu. (...) Akivaizdu, kad
bet kuri valstybė, žengdama demokratijos keliu, stiprindama savo
demokratins institucijas, savo demokratinį mentalitetą, turi būti
labai atvira savo istorijos požiūriu“, - kalbėjo Vyriausybės
vadovas.
Komisijai vadovaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Vyriausybinės komisijos dėl
sovietų okupacijos žalos atlyginimo vadove paskirta moteris pripažįsta, kad artimiausiu metu naivu tikėtis
tiesioginių derybų su Rusija dėl sovietinės žalos atlyginimo,
tačiau pabrėžia, jog Lietuvai svarbu turėti gerai parengtą
medžiagą.
„Sakyčiau, kad tiesioginių derybų dėl pačios žalos
atlyginimo mums yra naivu tikėtis. Mūsų tikslas, kad būtų
parengta medžiaga profesionaliai, kompetentingai ir pagrįsta
tarptautinės teisės postulatais“, - interviu BNS trečiadienį sakė
T.B.Burauskaitė, vadovaujanti Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centrui.
„Jeigu mes turėtume profesionaliai, argumentuotai parengtą
medžiagą, tai pasitaikius progai mūsų diplomatai galėtų
ištraukti šį kozirį. Tai būtų visą laiką šalia mūsų
diplomatų, jų portfelyje“, - sakė ji.
Pasak T.B.Burauskaitės, žala turėtų būti įvertinta pinigine
išraiška, tačiau tam komisija ketina pasitelkti ekspertus iš
šalies.
„Manyčiau, kad įvertinimas turi būti paverstas pinigais. Pagal
nutarimo projektą, komisija gali pasitelkti ekspertus, profesionalus,
ir tai bus būtina. Komisija gali pateikti informaciją, kad žala
buvo kažkokių apimčių, bet metodikas turi rasti profesionalai“, -
sakė ji.
Jos teigimu, didelis darbas vertinant žalą padarytas jau
anksčiau.
Komisijoje taip pat dirbs Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros
ministerijų atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, istorikas Algimantas
Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė
Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio
okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato
vadovas Ronaldas Račinskas.
Komisijai pavesta po mėnesio pateikti „SSRS okupacijos žalos
atlyginimo derybines nuostatas ir veiksmų planą“. Komisija taip pat
nagrinėtų ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1991-1993 metais
Rusijos kariuomenės padarytą žalą.
Konservatorių vadovas premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad
Rusijai ateityje pavyks atviriau įvertinti Sovietų Sąjungos
padarytą žalą.
Pasak ministro pirmininko, Lietuva nuolat siūlo svarstyti
klausimą dėl okupacinės žalos atlyginimo.
Rusija šio klausimo svarstyti nesutinka, o Maskvos pareigūnai
kartais vis paskelbia pareiškimus, neigiančius buvus Baltijos
šalių okupaciją.
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą
Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais.
Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo
surengtame gyventojų referendume.
2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS
okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį
įstatymą nesiimta.
Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940
metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą
pažeidžiančią aneksiją.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo
pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių.
1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to
prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.
1940-1952 metais iš Lietuvos repatrijavo ar pasitraukė 444
tūkst. šalies gyventojų, 275 tūkst. buvo išvežti į lagerius ir
tremtį. Fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20
tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.