Praėjus 55 metams po mirties Miklosas Horthy
vėl turės savo vardo parką - penktadienį toks atsirado 30 km į
rytus nuo Budapešto esančiame Demrės miestelyje, vienoje jo
Laisvės aikštės dalyje.
M. Horthy, kuris Vengrijos diktatorius buvo nuo 1920 iki 1944
metų, šalininkai sako, kad parko pervardijimas yra mažas lyderio,
kurį istorija įvertino klaidingai, pripažinimo ženklas.
Tuo tarpu kritikai sako, kad šis buvęs admirolas yra atsakingas
dėl tūkstančio vengrų, kurie buvo nužudyti už kairiąsias
pažiūras, mirties, parėmė prieš žydus nukreiptus įstatymus ir
pro pirštus žiūrėjo į maždaug 500 tūkst. Žydų bei romų
deportaciją.
1944 metais nušalinto M. Horthy „įvaizdį iškraipė komunistai
ir kairiojo sparno propaganda“, žurnalistams sakė Demrės vicemeras
Attila Mezey, kuris pridūrė esąs nustebęs dėl
kilusios prieštaringų vertinimų audros.
Politiniai neramumai miestelyje prasidėjo pernai, kai vienas
tarybos narys iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Jobbik“
pasiūlė Laisvės aikštę pervardyti M. Horthy vardu, kaip ji ir
vadinosi 1937-1945 metais.
Vėliau vietos opozicija privertė pareigūnus priimti sprendimą,
kad buvusio diktatoriaus vardu vadintųsi tik toje aikštėje esantis
parkas.
„Tai toks ciniškas kompromisas, - sakė vietos aktyvistas Janosas
Hallama. - Tai tas pats, kaip sakyti: „Gerai,
vietoje trijų metrų aukščio Horthy statulos pastatysime dviejų
metrų aukščio“.
Sprendimas netikėtas dar ir dėl to, kad Demrės lyderiai
daugiausia yra liberalių pažiūrų.
„Negalime tiksliai pasakyti, (ar šis sprendimas) yra politiškai
motyvuotas: ar tai verslas, ar tikra dešiniojo sparno ideologija“, -
sakė J. Hallama.
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į atgimstantį „Horthy
kultą“, kuris plinta gerokai toliau už kraštutinių dešiniųjų
stovyklos ribų.
Neseniai Kerekio kaime prie Balatono ežero buvo pastatyta
M. Horthy statula, o Debreceno mieste prie vienos mokyklos buvo atkurta
marmurinė buvusio lyderio atminimo lenta, kuri buvo nukabinta dar
1947 metais.
Kritikai kaltina vyriausybę kurstant nacionalistines nuotaikas ir
iš naujo interpretuojant istoriją, kad patrauktų savo pusėn
rinkėjus, prijaučiančius ultranacionalistų „Jobbik“.
Anksčiau šį mėnesį du deputatai iš valdančiosios partijos
„Fidesz“ dalyvavo pokylyje, kuris buvo organizuotas siekiant surinkti
pinigų dar vienai statulai Budapešte.
„Vyksta Horthy renesansas, jis dabar madingas“, - antradienį
parlamente sakė Agnes Vadai iš naujos Demokratų
koalicijos, kurią įkūrė buvęs socialistų premjeras Ferencas
Gyurcsany.
„Manau, ne tik „Jobbik“ nariai, bet ir žmonės vyriausybėje
bando jį reabilituoti“, - sakė A.Vadai.
M. Horthy šalininkai sako, kad jis atkūrė šalies
pasididžiavimą ir patriotizmą po 1920 metų Trianono sutarties,
pagal kurią Vengrija neteko beveik dviejų trečdalių teritorijos,
ir po trumpai gyvavusios 1919 metų Vengrijos Sovietinės Respublikos
žiaurumų.
Jie sako, kad M. Horthy bandė apginti Budapešto žydus ir
užkirsti kelią nacių okupacijai Vengrijoje - siekdamas paliaubų su
sąjungininkais, nors ir bjaurėjosi sovietais.
Kaip nepatikimas sąjungininkas, jis buvo nuverstas, kai Hitlerio
pajėgos 1944 metais įsiveržė į Vengriją, o paskui iki mirties
1957 metais gyveno Portugalijoje. Jis niekada nebuvo teistas už karo
nusikaltimus.
Demrės pareigūnai sako, kad „kol kas“ nebus jokios aikštės
pervardijimui skirtos ceremonijos.
Vienintelės planuojamos iškilmės yra baro nostalgišku
pavadinimu „Bekebeli Sorozo“ („Taikos meto užeiga“) atidarymas parke.
Tas pavadinimas daugeliui vengrų asocijuojasi su „senais gerais
laikais“, kai dar nebuvo prarastos didelės teritorijos dalys, kurių
Vengrija neteko po Pirmojo pasaulinio karo.
„Trianono dvasia (ir) šiandien laikoma gyva“, - sakė J.Hallama,
kuris baiminasi dėl savo ramaus miestelio ateities.
„Save gerbiantis vengras šiais laikais turėtų nekęsti
prancūzų, rumunų ir slovakų“, kaltinamų dėl Trianono sutarties,
kuria buvo suskaldyta nugalėta Austrijos ir Vengrijos imperija.
„Tie, kurie to nedaro, laikomi išdavikais“, - pridūrė
J.Hallama.