Ji atidaryta rekonstruotame muziejaus pastate, pranešė
rezervato direkcija.
Ekspozicijos atidarymas - beveik septynerius metus trukęs
projektuotojų, statybininkų, archeologų ir muziejininkų darbo
rezultatas.
Muziejuje yra trys ekspozicijų salės, kuriose pristatoma
Kernavės archeologinė vietovė, priešistorė ir viduramžiai (XIII-
XIV amžiai).
Po rekonstrukcijos ekspozicijų salių plotas išaugo beveik
penkis kartus, padidėjo ir eksponatų skaičius.
Unikalūs, daugiau kaip per tris archeologinių tyrimų
dešimtmečius sukaupti vertingiausieji eksponatai pristatomi teminiu-
chronologiniu principu. Po ilgamečių, nuo 1979 metų vykdomų,
archeologinių tyrimų sukaupta per 20 tūkst. radinių.
Anot pranešimo, greta archeologinių eksponatų pateikiamos
archeologinės rekonstrukcijos, o atkurtų archajiškų gamybos
procesų ir gyvenimo būdo pristatymas vaizdo monitoriuose leidžia
ekspozicijos lankytojui „prakalbinti“ eksponatus.
Įrengtos naujos edukacinės dirbtuvės, modernios restauravimo
dirbtuvės, rinkinių saugyklos. 185 vietų salė skirta edukacinių
ir mokslo populiarinimo filmų demonstravimui, kultūrinio paveldo
propagavimui, renginiams.
Kernavės archeologinė vietovė - daugiasluoksnis
priešistorinių vertybių kompleksas. Išlikę nepažeisti ar mažai
pažeisti įvairių laikotarpių priešistorinių gyvenviečių
kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas
nuo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Kernavė, kaip ilgos
apgyvendinimo trukmės vieta, anot specialistų, ypač svarbi viso
Baltijos regiono priešistorei pažinti.
Kernavės pilys ir miestas sunyko po 1390 metų kryžiuočių
antpuolio. Po jo gyventojai kūrėsi viršutinėje Neries terasoje,
palikdami iki šių dienų beveik nepažeistus priešistorės ir
viduramžių kultūrinius sluoksnius.
Kultūrinis rezervatas čia įsteigtas 1989 metais siekiant
išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą. Jame
šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir
kultūros vertybių: penki piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta
(XIII-XIV amžiai), Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės
senovės gyvenvietė, XIII-XIV amžių Kernavės kapinynas, kiti
objektai.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę
pasaulinę vertę, 2004 metais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo
sąrašą. Tai trečiasis UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje.
Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto
senamiestis ir Kuršių Nerija.