Briuselio laikraštyje „The European Voice“ paskelbtoje
publikacijoje jis aprašo diskusijas, kilusias po 1941 metų
Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio perlaidojimo.
E. Lucaso teigimu, Lietuvos noras siekti teisingo požiūrio į istoriją po sovietinės propagandos yra suprantamas, tačiau
klaidingas esąs bandymas primesti alternatyvią „oficialią“
istoriją, kuri būtų tik senosios veidrodinis atspindys.
„Po dešimtmečius vykdytos sovietinės propagandos visai
suprantama, kad šalys, kurių istorija buvo juodinama ir iškraipoma,
nori pašalinti nesusipratimą. Baltijos valstybių, Rytų Lenkijos
(įskaitant tai, kas dabar yra Vakarų Ukraina) ir Moldovos įliejimas
į Sovietų Sąjungą nebuvo nei savanoriškas, nei teisinis. Šimtų
tūkstančių žmonių deportavimas, ... (tokios) žudynės kaip
Katynėje yra siaubingi nusikaltimai, kurie buvo ilgai slepiami ir
kuriuos reikėtų prisiminti bei pasmerkti. Neteisinga visus tuos,
kurie priešinosi sovietų valdymui, vadinti naciais“, - rašoma
penktadienį paskelbtame straipsnyje.
„Tačiau tas teisingas reikalas nesuteikia carte blanche (veiksmų
laisvės. - Red.). Sovietinio stiliaus išsisukinėjimo ir iškraipymo
taktikos naudojimas įžeistų praeitį. Kaip ir bet koks bandymas
primesti kokią nors alternatyvią „oficialią“ istoriją, kuri būtų
tiesiog veidrodinis senosios atspindys. Geriau stengtis kaip įmanoma
aiškiau matyti praeities klaidas - ir nusikaltimus - ir iš jų
mokytis“, - teigia „The Economist“ žurnalistas.
„Niūrios dabarties neišgydys knaisiojimasis po istoriją ir
užmirštų buvusios šlovės fragmentų ieškojimas. Geriausias
būdas paremti Lietuvos valstybingumą yra užtikrinti šalies sėkmę
dabar, o ne rinktis klaidingas ir laimėti negalimas kovas dėl
tragiškiausio šalies istorijos periodo“, - rašo E. Lucasas.
1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo
Brazaičio palaikai Kaune perlaidoti gegužės 20 dieną. Urna su
velionio palaikais buvo nuleista į kapo duobę Kristaus Prisikėlimo
bažnyčios šventoriuje.
Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų
okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo
kritikai sako, kad J. Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo
palanki žydų atžvilgiu.
Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų
perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai oficialiuose pagerbimo
renginiuose nedalyvavo.
Vyriausybė pripažįsta, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl
prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos, tačiau
atkreipia dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė
tyrimą prieš J. Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar
nacius remiančios veiklos įrodymų.