Didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ laikraščio priede „Istorija“ priminė: jei ne senovės lietuvių puldinėjimai, šalies sostinė dabar vadintųsi ne Varšuva, bet Ujazdovas.
Per du laikraščio puslapius nusitęsusiame rašinyje pavadinimu „Kai lietuviai sėjo išgąstį“ teigiama, kad Viduramžiais mūsų protėviai Lenkiją nusiaubė daugiau kartų nei rusai ir vokiečiai kartu sudėjus. Vietos istorikai suskaičiavo 53 didelius niokojančius lietuvių genčių žygius, nusitęsusius net į pietinius Lenkijos pakraščius.
Labiausiai nuo tų antpuolių esą kentėjo su baltų genčių teritorija besiribojusi Mazovijos kunigaikštystė, kurią puldinėjo lietuviai, jotvingiai ir prūsai. Mazovijos kunigaikštis tuo metu buvo įsikūręs Jazdovo pilyje, kurią lietuviams sudeginus, naują tvirtovę lenkai nusprendė statyti už keturių kilometrų esančiame Varšuvos kaimelyje.
Kunigaikštį supleškino per Jonines
Lenkų metraštininkai pirmus didelius naikinančius lietuvių genčių žygius į Mazoviją mini įvykus 1209 ir 1220 metais. Jazdovo piliai bei Mazovijos kunigaikščiui Siemovitui I lemtingomis tapo 1262-ųjų Joninės, kai kaimelį apsupo žemaičių ir lietuvių pulkai, keršydami lenkams už paramą kryžiuočiams.
Žygiui vadovavęs Žemaitijos valdovas Treniota savo karius suskirstė į tris grupes, ir nusiuntė siaubti Kulmo, Pomezanijos bei Mazovijos žemes.
Į Mazoviją atvykę kariai prie Vyškovo gyvenvietės persikėlė per Vyslos upę ir, kai vienas lenkų riteris naktį pravėrė pilies duris, svetimšaliai įsiveržė.
Lenkų istorikai spėja, kad riterį greičiausiai papirko ne lietuviai, bet Siemovito I brolis Konradas, valdęs Kulmą ir nekentęs giminaičio. Siemovitas I per pilyje kilusius susirėmimus paspruko, tačiau netoliese buvo pagautas, o galvą bėgliui kardu nukirto lietuviams talkinęs Riazanės kunigaikštis Konstantinas Vladimirovičius.
Po to pagonys lietuviai pagal savo papročius užkūrė ant upės kranto laužą, ir per trumpiausią metų naktį sudegino Siemovito I palaikus.
Siemovitas I turėjo du sūnus. Ir jaunėlį Konradą II lietuviai išsivedė nelaisvėn. Vėliau jį giminaičiai išpirko, tačiau Konradas II liko lietuvių sąjungininku, o tapęs Mazovijos kunigaikščiu 1283 metais padėjo lietuviams nusiaubti Plocką, kurį valdė jo brolis Boleslawas II.
Pastarasis, siekdamas išvengti lietuvių puolimo, vedė Traidenio dukrą Gaudemundą, po krikšto pasivadinusią Zofija. Po Gaudemundos mirties lietuviai vėl ėmė siaubti Mazoviją, ir Konradas II nurodė statyti pilį Varšuvos kaime.
Suvienijo neapykanta kryžiuočiams
Pasikvietę į savo žemes kovai su prūsais kryžiuočius, lenkų valdovai šių stiprėjimo vėliau išsigando ir nusprendė atvykėlius tramdyti kartu su lietuviais.
Lenkijos karalius Wladyslawas Lokietka tardamasis su Gediminu buvo priverstas pamiršti savo nuoskaudas, nes mūšiuose su lietuviais žuvo jo dėdė ir brolis, o dar vienas brolis kelis metus praleido nelaisvėje.
Abiejų šalių valdovai ėmė santuokomis jungti savo vaikus, tačiau net ir tai nepadėjo išvengti 1376 metais įvykusio paskutinio didelio lietuvių antpuolio, pasiekusio net Tarnovo žemes.
Žygiui vadovavo Gedimino sūnus Kęstutis, o kartu kovojo sūnus Vytautas bei sūnėnas Jogaila. Po dešimties metų Jogaila į Lenkiją išjojo jau kitais tikslais – perimti karūną ir vadovauti bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei.
Vėliau iš Krokuvos į Varšuvą buvo perkelta Žečpospolitos sostinė, o čia stovėjusi pilis buvo perstatyta į Karalių pilį.
Lietuvių sudegintą Jazdovo pilį Mazovijos valdovai netrukus atstatė, tačiau vien kaip medinę poilsio rezidenciją.
Šios pilies liekanų iki dabarties neišliko, nes ji sunyko vėlesniems valdovams greta pastačius mūrinius rūmus, vadinamus Ujazdovsko pilimi.
Pastarojoje dabar yra įsikūręs Šiuolaikinio meno muziejus, o senosios pilies teritorijoje veikia Botanikos sodas.
Šalia sodo einančiai gatvei buvo suteiktas Ujazdovskų alėjos vardas. Senovės lietuvių niokojančius žygius įamžinančio paminklo čia nėra, tačiau už keletos šimtų metrų, Užsienio reikalų ministerijos pašonėje esančiai neilgai gatvei buvo suteiktas Lietuvos pavadinimas.
„Gazeta Wybocza“ straipsnio pabaigoje nusistebėjo, kodėl Lenkijos istorijoje bei literatūroje mažai yra aprašyta Mazovijos valdovo Siemowito I žūtis bei Jazdovo pilies sunaikinimas.
Dienraštis spėja: greičiausiai todėl, kad tragediją nulėmė paties lenkų išdavystė, o tokius faktus tauta yra linkusi pamiršti.