Istorikai: „Tai Barbora, bet ne Radvilaitė”

Vilniaus paveikslų galerijoje trečiadienį atidarytoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretų iš Ukrainos muziejų parodoje patį didžiausią susidomėjimą sukėlė karalienės Barboros biustas.

Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė („Lietuvos rytas")

Jul 6, 2012, 1:04 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 9:35 AM

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomas LDK portretų rinkinys susiformavo istoriniuose Ukrainos Haličo ir Voluinės regionuose, kurių didelė dalis nuo XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė LDK, o vėliau – Lenkijos Karalystei.

Beveik ketvirtadalis portretų – valdovių ir LDK aukštuomenės moterų atvaizdai. Tarp jų – ir marmurinis karalienės Barboros biustas. Ukrainoje jis iki šiol vadinamas Barboros Radvilaitės biustu.

Lietuvių tyrinėtojai linkę manyti, kad tai – pirmosios Žygimanto Senojo žmonos Barboros Zapolijos skulptūrinis portretas.

Neatitinka anuometinių madų

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, šis biustas – aukšto meninio lygio kūrinys, sukurtas XVI a. nežinomo, bet, be abejonės, talentingo valdovų rūmų skulptoriaus. Jo cokolyje yra Radvilų herbas, matyt, dėl to jis ir buvo susietas su Barbora Radvilaite.

„Karalienės suknelė ir šukuosena leidžia manyti, kad portretas sukurtas XVI a. pirmajame ketvirtyje. Tokia šukuosena – pintos puslankiu sudėtos kasos, taip pat ir karūnos forma buvo madinga dviem trimis dešimtmečiais anksčiau, negu karūnuota Barbora Radvilaitė”, – sakė kuratorė.

Skulptūrinio portreto veido bruožai taip pat liudija, kad tai – ne Žygimanto Augusto mylimoji. Biuste pasigendama ryškesnių Radvilų giminės bruožų – būdingos lūpų, nosies formos, – kurie pavaizduoti Barboros Radvilaitės portretuose, nutapytuose dar jai gyvai esant.

Biustas – įspūdingas

Argumentai, kodėl ankstyviausiu karūnuotos Barboros Radvilaitės atvaizdu laikytas įspūdingas biustas iš tiesų gali būti karalienės Barboros Zapolijos portretas, išdėstyti 2006 metais išleistoje meno istorikės Marijos Matušakaitės studijoje „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai”.

„Karalienės Barboros biustas, M. Matušakaitės manymu, vienas ankstyviausių ir įspūdingiausių renesansinių biustų Vidurio Europoje.

Pagal aukso pėdsakus galima spėti, kad anksčiau jis buvo visas padengtas auksu. Tai retas dalykas, nes marmuras – jau savaime graži ir brangi medžiaga.

Tiesa, ties dešiniu atvaizdo skruostu yra tamsesnė marmuro gysla, kuri galėjo paskatinti paauksuoti visą veidą. Dabar auksas dengia tik papuošalus – vėrinį, auskarus”, – pasakojo D.Tarandaitė.

Buvo greitai užmiršta

Romantiška Barboros Radvilaitės istorija gana greitai užgožė trumpai tame pačiame amžiuje valdžiusios kitos karalienės Barboros atminimą.

Kai Radvilų giminės karalienę jos politiniai priešininkai stengėsi ištrinti iš šalies istorijos, kartu su Barboros Radvilaitės portretais iš visų karališkųjų rinkinių galėjo būti išmesti ir Barboros Zapolijos atvaizdai. Tai paaiškintų tą faktą, kad Ukrainoje atsidūręs puikaus menininko darbas nepaminėtas nė vienoje valdovų kolekcijoje.

„Karalienė Barbora Zapolija – taip pat labai įdomi asmenybė. Karalienė lankėsi ir Vilniuje, gyveno Žemutinėje pilyje. Nors ji – ne karališko kraujo, bet labai turtingo ir įtakingo vengrų magnato duktė.

Jos kraitis buvo pats didžiausias iš visų Lenkijos karalienių ir gerokai papildė šalies iždą. Už Žygimanto Senojo ji ištekėjo 1512 metais, o po trejų metų mirė.

Kai valdovas vedė Boną Sforzą – gražią ir veiklią karalienę, trumpai valdžiusi Barbora Zapolija buvo labai greitai užmiršta. Dabar dauguma žmonių žino tiktai vieną karalienę Barborą – Barborą Radvilaitę”, – pasakojo parodos kuratorė D. Tarandaitė.

Skaičiai ir faktai

Parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų” pristatomi 86 portretai, sukurti XVI–XIX a. Tarp jų – 20 moterų portretų, 62 vyrų ir 4 vaikų atvaizdai.

Daugiausia rodoma tapybos darbų – net 83. Bet yra ir viena skulptūra bei dvi emalio miniatiūros su metaliniais įrėminimais. Eksponuojami net 26 LDK valdovų ir jų šeimos narių portretai.

Apie 30 portretų iš šios kolekcijos sukurta garsių Europos dailininkų, dirbusių LDK valdovų ir didikų dvaruose.

Vienas išskirtinių parodos eksponatų – XVII a. sukurtas karalaičio Jokūbo Liudviko Sobieskio atvaizdas. Šis garsaus dailininko Martino Altomonte darbas laikomas vienu gražiausių vaikų portretų visoje Abiejų Tautų Respublikos dailėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.