Apie pusę tūkstančio dalyvių, išsiruošusių į vaizdinga istorine pamoka tapusį 43 kilometrų žygį Merkinė-Nedzingė-Perloja-Senoji Varėna-Varėna, neišgąsdino net ir 30-32 laipsnių karštis - po 15 kilometrų Nedzingėje pasitraukė tik keli.
Starto vieta tapo nuo viduramžių lietuvių kovų su kryžiuočiais paslaptis saugantis Merkinės piliakalnis Nemuno ir Merkio santakoje.
Vienas iš seniausių Lietuvos miestų Merkinė mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų viešnages, kurių metu čia ir Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, įnirtingas pokario partizanų kovas už Lietuvos laisvę, o Kryžių kalnelyje įamžintas visų žuvusiųjų atminimas.
Po penkiolikos kilometrų pasiekusius Nedzingę, kurios istorija prasidėjo nuo akmens amžiaus stovyklaviečių, žygeivius pasitiko vietos gyventojai su vaišėmis ir muzika.
Šis kaimas taip pat mena ne tik atkaklias partizanų kovas, bet ir jų vado Adolfo Ramanausko Vanago ir žmonos Birutės vestuves vietos bažnyčioje.
Iki Perlojos žygeiviai sutiko ne tik draugiškai nusiteikusius partizanus, bet ir įveikė stribų bei enkavdėdistų pasalas.
Perlojiškiai, lenkų okupacijos metasi įkūrę Perlojos respubliką, o pokaryje nuo sovietinės valdžios apgynę ir išsaugoję Vytauto Didžiojo paminklą, svečius pasitiko su kapela ir grojo kelias valandas, kol visi praėjo apžiūrėję istorines vietas.
Senojoje Varėnoje per Merkį ant tilto žygeiviai sutiko persirengusius Lietuvos ir Lenkijos pasieničius, kurie prieš karą čia saugojo demarkacinę liniją.
Finišą Varėnoje, geležinkelio stotyje, pirmieji žygio dalyviai pasiekė apie 16 valandą.
Kiti tuo metu dar ėjo iš Perlojos ar net nebuvo jos priėję, bet visi kelionę baigė numatytu laiku - iki 20 valandos.
Geležinkelio stotyje, kuri buvo pastatyta 1862 metais nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas - Varšuva, ir tuomet buvo pradėta skaičiuoti šiemet 150 metų sukaktų mininčios Varėnos istorija, 21 valandą žygio dalyviai su varėniškiais ir viso pasaulio lietuviais sugiedojo Lietuvos himną. ˙
