Ministrų kabineto sudaryta komisija praėjusią savaitę pateikė
derybines nuostatas ir veiksmų planą siekti atlyginimo už Sovietų
Sąjungos okupacijos padarytą žalą.
Ekspertų grupei vadovavusi Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė
Burauskaitė sakė, kad vienas iš siūlymų - išleisti išsamų
leidinį įvairiomis kalbomis.
Kol kas kitų siūlymų turinys nekomentuojamas.
Pasak T. B. Burauskaitės, komisija mano, kad jai būtų prasminga
tęsti darbą, bet dėl to turi nuspręsti Vyriausybė.
Ministrų kabinetas gegužės pabaigoje nutarė sudaryti
specialią komisiją parengti derybines nuostatas ir veiksmų planą
siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą
žalą.
B. Burauskaitės vadovaujamoje komisijoje dirbo Užsienio reikalų,
Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis,
istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos
archyvo direktorė Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijos
nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje
įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neseniai
teigė, kad jis per savo kadenciją okupacijos žalos atlyginimo
klausimą Rusijos pusėje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus
buvo atsakyta neigiamai.
Šį mėnesį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad daugiau
nei pusė šalies gyventojų mano, jog Lietuva turėtų reikalauti iš
Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą.
BNS užsakymu bendrovės RAIT apklausoje į klausimą, ar Lietuva
turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą,
teigiamai atsakė 54 proc. respondentų.
41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė
neigiamai, o 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė. Gegužės 30
- birželio 10 dienomis apklausta 1012 Lietuvos gyventojų, kurių
amžius yra nuo 15 iki 74 metų.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo
pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių.
Okupacijos pradžioje Lietuva patyrė didelių gyventojų nuostolių -
į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. žmonių, fronte žuvo 25
tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai
besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.
Vakarų valstybės nepripažino Lietuvos įjungimo į Sovietų
Sąjungos teisėtumo.
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą
Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė nepriklausomybę 1990 metais.
Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo
surengtame gyventojų referendume.