„Be abejo“, - taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar
Baltarusijos herbu netolimoje ateityje vėl gali tapti Vytis.
„Yra baltarusių, kurie mano, kad Lietuva ilgai nedėkingai
elgėsi baltarusių atžvilgiu. Jiems, netgi Lietuvos draugams, kai
kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad
lietuviai pasiuntė prieš baltarusius akademikus, kad suniekinti
Baltarusiją, nes baltarusių vaidmuo LDK buvo žymiai rimtesnis negu
lietuviai paišo“, - kalbėjo istorikas.
Pasak A. Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaidmuo
Lietuvoje yra neįvertintas pakankamai - istoriko žodžiais,
„lietuviai į LDK istoriją žiūri viena akim, o ne dviem“,
užmiršdami, pavyzdžiui, kad „pusė Vilniaus buvo baltarusiškas“.
Kita vertus, A. Bumblausko teigimu, „Baltarusija perlenkia lazdą
visiškai į kitą pusę“, Lietuvos istoriją vadinama tik Žemaitijos
istorija.
„Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada susitelkia ir
paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir
ką darytų tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduokite -
baltarusiai pasivadina Litva ir sako - o jūs esate pavogę mūsų
pavadinimą“, - svarstė A. Bumblauskas.
„Daug kas piktinasi, kam jos (istorinės vėliavos) reikia -
raudona gi. Antra vertus, kaip kitaip pademonstruosi ryšį su LDK?
Jeigu piktinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?“, - kalbėjo
mokslininkas.
Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po
tarptautinių standartų neatitikusio 1995 metų referendumo, kurį
inicijavo į valdžią atėjęs Aliaksandras Lukašenka. Tačiau
pastaruoju metu, pasak A. Bumblausko, A. Lukašenkos režimas keičia
požiūrį į LDK.
„Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę
baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A. Lukašenka
pristabdo tai. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose
Baltarusijos laikraščiuose. Tendencijos yra tokios. A. Lukašenka gi
viską gali, kai jam reikės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija“,
- A. Bumblauskas.
XIV amžiuje lietuvių kunigaikščio Algirdo valdymo metais
LDK išsiplėtus iki Juodosios jūros, Lietuva tapo dvilypė -
apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų
stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu susiformavo atskira
nuo Maskvos rusų LDK slavų rusėnų tauta, iš kurios vėliau
atsirado šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to,
lietuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios patys dar
neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų - baltarusių ir
ukrainiečių protėvių - kalba.
Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos
valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus
skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Karaliaus
Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną
liepos 15-ąją.
Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas - per 1410 metų
Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės
naudotos vėliavos.