Prieš 50 metų Sovietų Sąjungą supurtė A. Solženicyno knyga

Atšilimas nebuvo ilgalaikis

Daugiau nuotraukų (1)

AFP, BNS ir lrytas.lt inf.

2012-11-16 14:09, atnaujinta 2018-03-15 09:21

1962 metų lapkritį Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas ieškojo įtaigaus simbolio, kuris galėtų padėti jo rizikingam užmojui ištrinti įsirėžusį velionio diktatoriaus Josifo Stalino epochos poveikį šalies politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Tuomet į jo rankas pateko istorija, parašyta dar niekam nežinomo A. Solženicyno.

Tai nutiko praėmus metams po to, kai N. Chruščiovas viešai pasmerkė J. Stalino nusikaltimus ir nurodė pašalinti jo balzamuotą kūną iš Lenino mauzoliejaus Raudonojoje aikštėje. Tačiau naujasis Sovietų Sąjungos vadovas norėjo suduoti dar vieną stiprų smūgį jį kritikuojantiems Komunistų partijos konservatyvių pažiūrų veikėjams.

Po ilgų svarstymų N. Chruščiovas leido išspausdinti šią apysaką, vaizduojančią vieną dieną iš neteisingai apkaltinto žmogaus gyvenimo už lagerio tvorų kažkur vėjo gairinamoje stepėje šioje didžiulėje šalyje.

„Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“ buvo išspausdinta 1962 metų lapkričio 18 dieną prestižiniame literatūros žurnale „Novyj mir“. Šios istorijos, tapusios pirmuoju Sovietų Sąjungoje paskelbtu tiesioginiu liudijimu apie gyvenimą pataisos darbų lageriuose, poveikis buvo milžiniškas.

„Mums Solženicynas buvo tarsi kometa, nukritusi iš dangaus. Ši apysaka buvo didžiulis įvykis“, - prisiminė literatūros kritikas Benediktas Sarnovas.

Žmonės grūmėsi dėl šio žurnalo numerio; tūkstančiai skaitytojų rašė autoriui ir redaktoriui, norėdami pasidalyti savo istorijomis - tarp jų buvę kaliniai ir tremtinių arba nužudytųjų artimieji.

A. Solženicynas šią apysaką parašė 1959 metais, semdamasis įkvėpimo iš savo įspūdžių po aštuonerius metus trukusio gyvenimo lageryje ir kalėjime, kur rašytojas buvo išsiųstas saugumui perėmus jo laišką draugui, kuriame buvo kritikuojamas Stalinas. Didžiąją dalį skirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko Ekibastūzo lageryje dabartiniame Kazachstane.

„Mano tėvas mirė kalėjime, kai man buvo penkeri metai, - sakė buvęs disidentas Arsenijus Roginskis, dabar vadovaujantis žmogaus teisių organizacijai „Memorial“. - „Ivanas Denisovičius“ mane sukrėtė tuo, jog ten buvo kalbama apie dalykus, apie kuriuos kalbėdavo netgi mano tėvo draugai, įskaitant kalėjusius lageriuose.“

Atšilimas nebuvo ilgalaikis

Dėl šios apysakos A. Solženicynas greitai išgarsėjo visame pasaulyje, o jo kūrinys buvo išverstas į daugelį kalbų.

N. Chruščiovui pavyko įgyvendinti savo planą, o atšilimo Sovietų Sąjungoje ženklai buvo įžvelgiami tiek šalies viduje, tiek užsienyje, skelbdami atotrūkį nuo J. Stalino epochos.

Tačiau šis atšilimas nebuvo ilgalaikis, o N.Chruščiovas jau po kelių mėnesių pradėjo linkti į konservatyviųjų komunistų pusę. Jis pareiškė, kad lagerių tema yra „pavojinga visuomenei“, sakydamas, jog Stalino klaidos turi būti įvardijamos neužmirštant jo laimėjimų.

Kiti prisiminimai apie gyvenimą lageriuose, tokie kaip Varlamo Šalamovo apsakymų rinkinys „Kolymos pasakojimai“ ir Jevgenijos Ginzburg autobiografija „Žiaurus maršrutas“, dienos šviesą išvydo tik prasidėjus Pertvarkai.

„Jeigu Chruščiovas nebūtų atakavęs Stalino būtent tuo momentu, mano apysaka niekada nebūtų buvusi išleista“, - vėliau rašė A. Solženicynas, kuris mirė 2008 metais.

Tačiau N. Chruščiovas negalėjo nuspėti, kad atsigręžęs prieš stalinistus, padedant jaunojo rašytojo istorijai, jis taip pat paskatino A. Solženicyną toliau eiti šiuo keliu ir parašyti savo svarbiausią knygą „Gulago archipelagas“ - enciklopedinį pasakojimą apie Lenino ir Stalino vykdytas represijas.

„Kai pirmąkart pasirodė „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“, mane apipylė tūkstančiai laiškų ir liudijimų, - A. Solženicynas sakė duodamas vieną interviu. - Pradėjau susirašinėti su įdomiausiais rašytojais. Supratai, kad likimas siunčia būtent tai, ko man reikėjo: medžiagą „Archipelagui“.“

Kai 1964 metais N. Chruščiovą pakeitė Leonidas Brežnevas, A. Solženicyno padėtis drastiškai pasikeitė. Jo apysaka buvo pašalinta iš bibliotekų, knygos - sunaikintos. Iš žurnalų buvo išplėšiami puslapiai su šiuo kūriniu, o autoriaus vardas turinyje užtušuojamas.

Iki pat Sovietų Sąjungos saulėlydžio ši apysaka ir kiti A. Solženicyno kūriniai buvo platinami tik vadinamuoju samizdatu (savilaida) - disidentams perrašant juos ranka arba spausdinimo mašinėle.

Subyrėjus komunistiniam režimui ir Rusijoje į valdžią atėjus prezidentui Borisui Jelcinui, „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“ buvo įtraukta į privalomąją moksleivių skaitinių programą, kur ji tebėra iki šiol.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.