Vidurdienį Kauno Petrašiūnų kapinėse A. Voldemarui bus
atidengtas kenotafas - simbolinis antkapinis paminklas, statomas
pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.
Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A. Voldemaras
vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai
žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai
atkūrus savarankišką valstybę.
„Manau, kad jis spalvingiausias iš tų, kurie buvo valdžioje. Be
abejonės, tai buvo neeilinių gabumų žmogus“, - ketvirtadienį sakė A. Eidintas, šiuo metu einantis Lietuvos
ambasadoriaus Graikijoje pareigas.
A. Voldemaras 1918 metų pabaigoje vadovavo pirmajam Lietuvos
ministrų kabinetui, po 1926 metų perversmo buvo artimas prezidento
Antano Smetonos bendražygis, ėjo premjero ir užsienio reikalų
ministro pareigas. Tačiau po trejų metų jų keliai išsiskyrė, ir
prezidento sprendimu A. Voldemaras ištremtas ir gyveno Zarasuose
prižiūrimas policijos.
A. Eidinto teigimu, A. Voldemaras buvo „beprotiškai gabus ir
ambicingas“ politikas, tačiau kai kurie jo veiksmai vertinti
kritiškai kaip nesubalansuoti ar arogantiški. Istorikas taip pat
pabrėžė, kad A.Voldemaro nereikėtų tiesmukai tapatinti su
radikaliomis idėjomis, kurios vyravo tarp jo pasekėjų, vadinamųjų
„voldemarininkų“.
„Kaip užsienio reikalų ministrui ir premjerui, mes jam turime ir
labai gražių, ir labai kritiškų epitetų. Net ir dabar jį sunku
įvertinti“, - sakė A. Eidintas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Voldemaras 1940-ųjų
birželį grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur buvo neseniai
ištremtas, ir iškart buvo suimtas komunistų valdžios. A. Voldemaras
išsekęs mirė Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 metų gruodžio 16
dieną.