Vidurdienį Kauno Petrašiūnų kapinėse A. Voldemarui bus atidengtas kenotafas - simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.
Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A. Voldemaras vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus savarankišką valstybę.
„Manau, kad jis spalvingiausias iš tų, kurie buvo valdžioje. Be abejonės, tai buvo neeilinių gabumų žmogus“, - ketvirtadienį sakė A. Eidintas, šiuo metu einantis Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje pareigas.
A. Voldemaras 1918 metų pabaigoje vadovavo pirmajam Lietuvos ministrų kabinetui, po 1926 metų perversmo buvo artimas prezidento Antano Smetonos bendražygis, ėjo premjero ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau po trejų metų jų keliai išsiskyrė, ir prezidento sprendimu A. Voldemaras ištremtas ir gyveno Zarasuose prižiūrimas policijos.
A. Eidinto teigimu, A. Voldemaras buvo „beprotiškai gabus ir ambicingas“ politikas, tačiau kai kurie jo veiksmai vertinti kritiškai kaip nesubalansuoti ar arogantiški. Istorikas taip pat pabrėžė, kad A.Voldemaro nereikėtų tiesmukai tapatinti su radikaliomis idėjomis, kurios vyravo tarp jo pasekėjų, vadinamųjų „voldemarininkų“.
„Kaip užsienio reikalų ministrui ir premjerui, mes jam turime ir labai gražių, ir labai kritiškų epitetų. Net ir dabar jį sunku įvertinti“, - sakė A. Eidintas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Voldemaras 1940-ųjų birželį grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur buvo neseniai ištremtas, ir iškart buvo suimtas komunistų valdžios. A. Voldemaras išsekęs mirė Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 metų gruodžio 16 dieną.
