Skvarbus uniformuoto vyro žvilgsnis menkai apšviestoje
patalpoje - toks vaizdas pasitinka lankytojus, atvėrus vienos
kameros duris. Muziejaus kūrėjai tikina, kad būtent tokiuose
tamsiuose kabinetuose pliko betono sienomis prieš gerą pusšimtį
metų ir vykdavo tardymai, kankinimai.
Į akis kaliniams plieksdavusi stalinė lempa - autentiška, kaip
ir stalas, pasak muziejininkų, tikrai stovėjęs šiame pastate.
Autentiški ir kitoje kameroje eksponuojami kalinių gultai, tik
ne visiems čia kalėjusiems tekdavo ant jų gulėti. Teigiama, kad
kartais vos 12 kvadratinių metų ploto kamerose būdavo kalinama iki
13 žmonių. Jiems ir ant pliko betono grindų būdavo ankšta.
„Drėgmė, rūsys, kaip atsiminimuose žmonės rašo, duona
supelėdavo per parą. Netgi valgį, sriubą atnešdavo jiems senuose,
moliniuose gėlių vazonuose, kurių dugnai užkišti su paprastu
skuduru. Ir tų indų nieks neplaudavo. Įsivaizduojate, koks žmogui
būdavo pažeminimas“, - LRT televizijos laidai „Panorama“ sakė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas Saulius
Karalius.
Muziejininkas pasakoja, kad žmonės čia kalėdavo nuo kelių
mėnesių iki pusmečio. Nepatvirtintais duomenimis, vidiniame kieme
galėjo vykti ir egzekucijos.
„Dokumentais šito mes patvirtinti negalime, tačiau yra žmonių
prisiminimai. Jie pasakoja, kad yra įtarimų, kad žmonės buvo čia
net ir šaudomi. Kieme prie sienos, kur dabar muitinės garažai, buvo
ir lavoninė“, - sakė S. Karalius.
Teigiama, kad šiose kamerose nuo 1945 iki 1954 metų kalėjo
daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Tiksliai žinomos 244 pavardės - jos
surašytos ant kameros sienos.
Kitąmet, jei savivaldybė skirs reikiamus 60 tūkst. litų,
trečiojoje kameroje tikimasi įrengti pagrindinę ekspoziciją,
kurioje bus nuotraukos, kalėjusiųjų bylos, žemėlapiai, garso ir
vaizdo medžiaga.
Muziejaus įkūrimą iniciavusios Politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos vadovas sako, kad nepaisant čia vykusių žiaurumų, daug
persekiotų žmonių Klaipėdoje rado ir prieglobstį.
„Pokariu, kai prasidėjo Lietuvoje deportacijos, suėmimai,
žmonės stengėsi pasislėpti. O Klaipėda buvo ištuštėjęs miestas, tad
jie stengėsi ištirpti čia tarp atvykusių rusakalbių kolonistų, tarp
kitų čia sukeltų žmonių. Jie ieškojo legalių, nelegalių būdų čia
įsidarbinti, prisiregistruoti ir tokiu būdu susitvarkyti savo
gyvenimus“, - Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
pirmininką Vytautą Pranciškų Mickų cituoja LRT.lt.
Muziejus įkurtas muitinės patalpose, todėl lankyti jį kol kas
galima tik iš anksto susitarus.