„Lietuvių grįžimas į Klaipėdą po 500 metų pertraukos
civilizacine prasme Lietuvai reiškė maždaug tą patį, ką Berlynui
reiškė Vokietijos suvienijimas ir Bavarijos įjungimas į Vokietijos
valstybę arba Rusijai – Švedijos sumušimas ir Sankt-Peterburgo
įkūrimas“, - interviu BNS sakė Lietuvos istorijos instituto
istorikas.
Sekmadienį sukaks 90 metų nuo tada, kai Šilutėje buvo
sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Po
trijų dienų jis paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą, ir sausio
9-ąją civiliai aprengti tūkstantis Lietuvos savanorių peržengė
sieną.
Kaunas šį žingsnį pristatė kaip vietinį sukilimą, ir
Lietuvos Seimas sausio 24-ąją patenkino komiteto prašymą
prisijungti prie Lietuvos. Iki tol pagal Versalio sutartį Klaipėdą
valdė prancūzų administracija.
Netrukus Klaipėdą autonomine
Lietuvos dalimi pripažino ir Ambasadorių konferencija, sukeldama
triumfo nuotaikas Lietuvoje.
Kaip pažymi A. Kasparavičius, šiandien jokia paslaptis, kad
„Klaipėdos sukilimas“ iš tiesų buvo parengtas Kaune, kad apie 70
proc. sukilėlių buvo šauliai, studentai, savanoriai, ar tiesiog
perrengti kadriniai kariškiai iš Didžiosios Lietuvos, kad šis
lietuvių žygis į Klaipėdą iš anksto diplomatiniais kanalais buvo
suderintas su Berlynu ir Maskva.
„Suprantama, visa situacija buvo siūta baltais siūlais ir
Europos politiniams lyderiams buvo aiški: „Klaipėdos sukilimo“
legenda niekas netikėjo. Tačiau diplomatiniai protestai buvo menki,
labiau dekoracinio pobūdžio. Stipriai protestavo tik Lenkija, bet
ją varžė Kremliaus veiksnys ir Vakarų sąjungininkų baimė
išprovokuoti dar vieną karą“, - teigė istorikas.
Jo nuomone, Lietuvos vyriausybės žingsniai, siekiant prisijungti
Klaipėdą, šiandien gali būti vertinami tik „vienareikšmiškai
teigiamai“.
„Be Klaipėdos atgavimo tarpukario Lietuvos ekonominis progresas
buvo neįmanomas. Be Klaipėdos ir lietuvių politinė-diplomatinė
kova dėl Vilniaus praktiškai buvo pasmerkta. O be Vilniaus ir
Klaipėdos lietuviškas valstybingumas lieka tik ideologinė chimera.
Be to, žygis į Klaipėdą lietuviams buvo svarbus psichologiškai:
jis parodė, kad tam tikrose srityse Lietuva gali konkuruoti su
Lenkija, o tai įkvėpė ilgalaikei kovai dėl Vilniaus“, - sakė
A. Kasparavičius.
1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys
parodė, kad krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst.
vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. „klaipėdiečių“,
kurie namuose kalbėjo lietuviškai.
Istoriko A. Kasparavičiaus duomenimis, per 15 metų užsienio
laivyba Klaipėdoje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 700 laivų 1923
metais iki 1550 1938-aisiais, o krovinių apyvarta uoste išaugo net
keturis kartus. 1938 metais per Klaipėdą ėjo jau beveik 80 proc.
visos Lietuvos užsienio prekybos.
„Galima sakyti, kad 1923–38 metais lietuviai į Klaipėdą
sudėjo didžiąją dalį savo energijos, pinigų ir vilčių“, -
sakė A. Kasparavičius.
Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 162 tūkst. gyventojų, iš jų - 74
proc. lietuvių ir 20 proc. rusų, rodo 2011 metų surašymo duomenys.
Pernai gruodį Lietuvos Seimas nusprendė 2013-uosius paskelbti
Klaipėdos krašto metais.