E. Meneseso nuotraukos, kuriose - barzdotas F. Castro ir Che Guevara Siera Maestros kalnuose, kur garsusis argentiniečių
revoliucionierius su jais stovyklavo keturis mėnesius 1957-1958
metais, atsidūrė pirmajame žurnalo „Paris Match“ viršelyje ir tapo
žinomos visame pasaulyje.
Ilgai sirgęs E.Menesesas mirė sekmadienį Madrido ligoninėje
„Le Paz“, naujienų agentūrai AFP sakė ilgametė jo draugė Annick
Duval.
Per savo septynių dešimtmečių karjerą E. Menesesas
fotografijose įamžino tokius konfliktus kaip Sueco krizė ir
Bosnijos karas, taip pat redagavo įvarius žurnalus ir laidas.
„Jis buvo ypatingas foto žurnalistas, bet jis buvo ne tik foto
žurnalistas. Jis buvo didis žurnalistas plačiąja prasme“, - sakė
A. Duval.
Pasak E. Meneseso draugų, pėdsaką istorijoje paliko Siera
Maestroje jo darytos jaunų sukilėlių nuotraukos, kuriose jie
įamžinti raiti arba tarp susirėmimų rūkantys cigarus.
„Pirmosios ten darytos nuotraukos buvo būtent jo, jos apkeliavo
visą pasaulį, - sakė A. Duval. - Tai jis išgarsino Fidelio Castro
revoliuciją“.
A. Duval prisiminė, kaip keturis mėnesius kalnuose išbuvusį E.
Menesesą, nusileidusį į žemumą, suėmė diktatoriaus Fulgencio
Batista policija, ir jis aštuonias dienas
buvo laikomas kalėjime.
„Bet jis jau buvo spėjęs paslėpti savo nuotraukų negatyvus
mergaitės, kurį vyko į Majamį, pasijonyje, ir taip šios
nuotraukos pasiekė Paryžių“, - pasakojo A. Duval.
E. Menesesas naujienų agentūrai AFP yra sakęs, kad nelaisvėje
jis buvo sumuštas, o vėliau išsiųstas iš Kubos, į kurią niekada
daugiau nebegrįžo.
Vienoje Siera Maestroje darytų nuotraukų įamžintas cigarą
rūkantis fotografas, stovintis su Fideliu Castro ir jo broliu Rauliu,
kuris 2008 metais tapo Kubos prezidentu.
Toje nuotraukoje taip pat cigarą rankoje laikantis F. Castro
išsiskiria juoda garbanota barzda, kokią tuo metu turėjo ne vienas
sukilėlis.
„Kai jie panoro jas nusiskusti, aš pasakiau Fideliui: jeigu taip
padarysi - mano 2 tūkstančiai negatyvų taps beverčiai“, - sakė E.
Menesasas AFP 2007 metais.
Kitas velionio draugas foto žurnalistas Gervazio Sanchezas pagerbdamas kolegą parašė tokius žodžius:
„Tikiuosi, kad jo mirtis padės atgaivinti vieno svarbiausių mūsų
laikų žurnalistų vardą“.