Dar net nespėjus pranešti apie būsimas senjorų ir jų istorijų popietes, pirmoji ir itin sensacinga dvaro istorija jau pradėta pasakoti. Ji – apie Leono von Roppo sūnų, nors istorija ir fiksuoja jį esant bevaikį. Apie tokią netikėtą ir sensacingą istoriją prasitarė į dvarą atvykusi moteris, kuriai šis dvaras kelia nuolatinį ilgesį.
Tai – tik pirma ir ne vienintelė istorija apie dvarą. Visi senjorai, nusprendę pasidalyti savo patirtimi ir prisiminimais Pakruojo dvare ne tik bus pavaišinti, bet vienas iš jų ir apdovanotas. Iki pat birželio bus įamžinamos senjorų susitikimų metu pasakojamos istorijos, o pirmą vasaros dieną bus išrinkta įdomiausia ir „dvariškiausia“ istorija. Jos autorius bus tituluotas „Dvaro istorijų puoselėtoju“ ir gaus nemokamą vakarienę dviem žvakių šviesoje restorane „Traktierius“. Taip savo kelią atgal į dvarą atras dar ne viena istorija, o įdomiausia – dar tik ateityje.
Mintis užfiksuoti dvaro istorijas kilo tada, kai dvare apsilankę senjorai ėmė atvirauti, pasakoti vieni kitiems apie savo patirtį, susijusią su dvaro aplinka, žmonėmis.
Trumpa Pakruojo dvaro istorija visiems daugmaž žinoma – kas ir kada ten gyveno, kas vyko, tačiau tai – tik keli faktai, kurie neatskleidžia to, koks buvo tikrasis, gyvas dvaras.
„Senjorų ir jų anūkų atmintyje matomas dvaras kitoks – artimas, sukeliantis vienokių ar kitokių emocijų, nes jie patys matė arba girdėjo iš kitų apie dvaro gyvenimą, jo žmonių likimo vingius nuo tarnaičių iki pačių Roppų. Tokios istorijos yra dar neatrastas lobynas, kuris padės atskleisti dar ne vieną faktą apie dvarą ir atversti naują jo istorijos puslapį“, – apie sumanymą pasakojo dvaro puoselėtojas Giedrius Klimkevičius.
Ši nauja tradicija pavadinta „Senjorų dvariškomis istorijomis“. Prie šios tradicijos kūrimo galės prisidėti kiekvienas norintis ir žinantis apie buvusį dvaro gyvenimą, aplink jį ar jame nutikusius įvykius. Dar gyvos, konkretaus žmogaus išgyventos istorijos suteiks dvarui tarsi antrą kvėpavimą, bus galima dar tiksliau atkurti jo autentiką.
