Ilgą laiką iš šios pilies buvo likę tik niekam neįdomūs, kasdien vis labiau nykstantys griuvėsiai.
Daugiau nei 50 metų buvo kalbama, kad pilį reikėtų restauruoti, tačiau, kaip įprasta, entuziastų svajones užgesindavo pinigai, tiksliau sakant, jų nebuvimas.
Situacija pasikeitė, kai pilies rekonstrukcijai buvo gauta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Dabar pilis pasikeitusi neatpažįstamai: atstatytos jos sienos, kuriose vis dar galima pamatyti išlikusius istorinius sienų sluoksnius, pilies šiaurės rytų bokšte įrengtos ekspozicijų salės, pasakančios apie mūsų protėvių gyvenimą.
Pirmo aukšto salėje lankytojai gali susipažinti su Lietuvos mūrinių pilių istorija, joje eksponuojami archeologiniai radiniai, antrame aukšte veikia XIV–XVIII a. Lietuvos karybai skirta ekspozicija.
Trečiame aukšte įrengta Lietuvos sidabro dirbinių kolekcija palieka bene didžiausią įspūdį: sidabriniai indai, papuošalai, stalo įrankiai, didžiuliai ant kaklo arkliams dedami pakinktai.
„Visa ši ekspozicija buvo supirkta iš privačių kolekcionierių“, - portalui lrytas.lt pasakojo muziejuje sutiktas bendrovės „Ekspozicijų sistemos“, padėjusios įrengti Medininkų pilies ekspoziciją, direktorius Vilius Lunevičius.
Seniausias dirbinys šioje ekspozicijoje yra pagamintas X a., vėliausias –XX amžiuje.
Ketvirtajame ekspozicijos aukšte yra pristatoma prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija. Ją Medininkų piliai dovanojo Anapilin išėjusio vyro artimieji.
Penktajame aukšte lankytojai gali pasigrožėti sienine tapyba dekoruota mene, o pakilę dar aukščiau, nuo bokšto kuorų pasižvalgyti po pilies apylinkes.
Tiesa, kol šalta, į bokšto viršūnę užlipti draudžiama, tačiau vasarą ji bus atvira visiems nebijantiems aukščio. Šiltuoju metų laiku, Medininkų pilies teritorijoje bus organizuojami ir įvairiausi renginiai.
Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis.
Savo struktūra ji gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, tačiau už pastarąją beveik dvigubai didesnė.
Medininkų pilyje niekada negyveno kunigaikščiai. Jos funkcija buvo tik gynybinė.
Pagal savo paskirtį ir konstrukciją ši pilis laikytina seniausiu pilies tipu Pabaltyje.
Manoma, kad pilis pastatyta XIII amžiuje. Jos šiaurinės ir rytinės sienų plytų mūrai yra seniausi išlikę Lietuvoje virš žemės.
Istoriniuose šaltiniuose Medininkų pilis minima nuo 1311–1313 m. Joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino.
1387 metais savo užrašuose apie ją rašo kryžiuočiai, tačiau tiksli jos pastatymo data nežinoma.
Manoma, kad pirma buvo pastatyta medinė pilis, o po to – mūrinė.
Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad 1402 metais pilis buvo sudeginta, o nuo XV amžiaus pabaigos jau nebenaudojama gynybai. XVI amžiaus pradžioje apleistą pilį vėl nusiaubė gaisras, po kurio jos griuvėsiai tapo niekam neįdomūs.
Žinoma, kad 1812 metais Medininkų pilies kieme kurį laiką šildėsi besitraukianti prancūzų kariuomenė, kuri griovė ir degino jos medinių pastatų likučius.
Pilimi vėl susirūpinta sovietiniais laikais. Dalis jos sienų buvo konservuota ir restauruota. Pilis, kaip respublikinės reikšmės architektūros ir archeologijos paminklas, priklausė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui.