L. Engleitneris užgeso balandžio 21 dieną, tačiau, vykdant
velionio valią, apie jo mirtį buvo paskelbta tik dabar, rašo
dienraštis „Salzburger Nachrichten“.
Austras Jehovos liudytojas, atsisakęs tarnauti Vermachto
armijoje, gimė 1905 metų birželio 23 dieną Štroble, netoli
Zalcburgo. 1939 metais jis buvo nacių deportuotas ir iki 1943 metų
kalėjo Buchenvaldo, Nyderhageno ir Ravensbriuko darbo stovyklose.
Iš ten išėjęs jis svėrė vos 28 kilogramus.
1945 metais jis vėl gavo šaukimą, tačiau pabėgo ir slapstėsi
kalnuose.
Po karo jis pasirinko uždarą gyvenimo būdą, kol 1999 metais
pasirodžiusi Bernhardo Rammerstorfero
biografinė knyga „Nepalaužta valia“ („Nein statt Ja und Amen“,
vėliau išleista anglų kalba „Unbroken Will“ ir pakartota vokiškai
„Ungebrochener Wille“) pavertė jį visų geidžiamu istorinių
įvykių pasakotoju.
Po jos pasirodymo L. Engleitneris pradėjo keliauti po Europą,
Rusiją ir Jungtines Valstijas, skaitydamas paskaitas mokyklose ir
universitetuose, taip pat Los Andželo Simono Wiesenthalio centre.
Neseniai sukurtas jo gyvenimo istoriją pasakojantis
trumpametražis filmas „Ladder in the Lion's Den“ sulaukė
pripažinimo JAV ir Puerto Riko kino festivaliuose.
Seniausia iki mūsų dienų išgyvenusi koncentracijos stovyklų
kalinė yra Alice Herz-Sommer, gimusi 1903 metais.