„Mes, kurie ten nebuvome, negalime ir neturime užmiršti.
Numeriai, įrašyti ant (kalinių) rankų Aušvice, yra įrašyti
kiekvieno iš mūsų sielose“, - sakė į šią ceremoniją atvykusi
Izraelio teisingumo ministrė Tzipi Livni, minėdama
kitą nacių mirties stovyklą. Ministrė Antrojo pasaulinio karo
laikų Mauthauzeno stovyklos vietoje vykusioje ceremonijoje dalyvavo
kartu su savo šešuru, kuris buvo kalinamas šioje stovykloje.
„Šiandien atvykau kaip žydų valstybės teisingumo ministrė
pasakyti kartu su jumis - niekada daugiau, - Tz.Livni sakė
klausytojams iš daugelio šalių. - Ne dėl savęs norime, kad
pasaulis neužmirštų - to norime dėl žmonijos ateities.“
Per JAV armijos 1945 metais įvykdyto Mauthauzeno stovyklos
išvadavimo metinių minėjimo ceremoniją buvo atidarytas naujas
lankytojų centras. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Bronislawas
Komorowskis, Vengrijos prezidentas Janosas
Aderis, Serbijos premjeras Ivica Dačičius ir
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo apie 30 buvusių Mauthauzeno
stovyklos kalinių. Kai kurie iš jų dėvėjo dryžuotas kepuraites,
kurios buvo nacių koncentracijos stovyklų uniformų dalis.
Jaudinančią akimirką jie sudėjo nuotraukas ir savo liudijimus
į laiko kapsulę, kuri taps naujos ekspozicijos dalimi. Kai kurios
šiurpios liudininkų istorijos buvo perskaitytos ceremonijos
dalyviams.
„Tai tinkamas laikas ir tinkama vieta primygtinai paraginti visus,
užimančius valdžios postus Europoje, pasimokyti iš mūsų
tragiškos praeities ir priešintis bet kokios formos rasizmui arba
antisemitizmui: ryžtingai, nuosekliai ir aiškiai, - kvietė
Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris. - Tai
mažiausia, ką turėtų lemti ši diena.“
Amerikos žydų komiteto pirmininkas Davidas Harrisas taip pat perspėjo apie Europoje kylantį antisemitizmą ir
ksenofobinių arba antisemitiškų partijų dalyvavimą kai kurių
šalių parlamentuose.
„Turima atsibusti. Žodžiai „niekada daugiau“ turi būti tariami
ne vien per atminimo renginius, bet 24 valandas per parą, septynias
dienas per savaitę, - ragino jis. - Kiekvienas esame atsakingas
užtikrinti, kad žodžiai „niekada daugiau“ iš tikrųjų reikštų
„niekada daugiau“. Nei Mauthauzeno aukoms, nei žydams, nei kuriems
nors kitiems žmonėms.“
„Tuomet galėsime perduoti kitai kartai tobulesnį ir teisingesnį
pasaulį“, - pabrėžė jis.
Apie 200 tūkst. žmonių iš 40 šalių buvo kalinami 1938-1945
metais Mauthauzeno stovykloje - akmeninėje tvirtovėje ant kalvų
netoli Dunojaus upės. Apie ketvirtadalį kalinių sudarė žydai,
tačiau ten taip pat buvo civilių iš Sovietų Sąjungos ir 7 000
Ispanijos respublikonų.
Apie 90 tūkst. žmonių Mauthauzene neišgyveno: jie
neatlaikydavo alinančio darbo granito karjeruose, mirdavo bado ir
ligų arba būdavo nušaunami sargybinių, kariami, pasmaugiami,
mirtinai sumušami arba nunuodijami dujų kamerose.